Vedrana, Stogo dangų centras
Susikurk stogą! Pristatymas Akcijos

Bendra informacija - stogų dangos

Plieninės stogų dangos

Plieninės stogų dangos pastaruoju metu labai populiarios. Ir tai nė kiek nestebina.  Šiuolaikiškos plieninės stogų dangos yra ilgaamžės: gamintojas suteikia 15 metų garantiją, o stogas tarnauja 45 ir daugiau metų.

Plieno lakštai, iš kurių formuojamos stogo dangos, yra cinkuoti ir iš abiejų pusių padengti specialiu gruntu, pasyvaciniu sluoksniu ir dažais, kurie apsaugo Stogo dangas nuo korozijos, blukimo.

Platus šių dangų spalvų ir formų pasirinkimas, o didelius plieninės stogo dangos lakštus lengva montuoti. Ir visa tai už labai patrauklią kainą lyginant su kitomis stogų dangų kainomis.
Privalumai  
Lengva, bet tvirta namo "kepurė"
Lengvas stogas neapkrauna kitų namo konstrukcijų: sienų, pamatų.

Esant reikalui galėsite drąsiai lipti ant tvirto plieninio stogo dangos išvalyti kaminą ar pakabinti televizijos anteną.

Plieninės stogo dangos tvirtinimo sistema yra tobula. Net per didžiausias vėtras ir audras Jūsų stogas išliks savo vietoje. Jums nereikės bėgioti po visą rajoną ir rankioti nuo stogo skraidžiojančias detales.
Ypač platus stogo dangos formų ir spalvų pasirinkimas
Galima įsigyti čerpių, kasečių , šiferio ar kitokios formos plieninę stogo dangą.

Galimybė rinktis šiltų ir sodrių, tradicinių ir šiuolaikiškų spalvų gamos;
Plieninę stogų dangą montuoti nesudėtinga, darbai vyksta ypač sparčiai
Dideli dangos lakštai, todėl darbai vyksta iš ties sparčiai;

Prie šios stogo dangos be vargo galima pritvirtinti sniego užtvaras, kopėčias, vėjo malūnėlius ir kitus priedus.

Skardinė stogo dangą montuoti lengva, o kartu paprasta įmontuoti stogo langus, ventiliacijos kaminėlius ir net saulės baterijas.
Iš plieno lengva kurti vientisą namo spalvinį ansamblį
Lietaus nuvedimo sistemos, palangės ir stogo danga sudaro vientisą namo spalvinį ansamblį. Šių gaminių iš plieno spalvos sutampa. Taigi plieninį stogą, lietaus nuvedimo sistemas ir palanges suderinti yra ypač paprasta.
Jūsų stogas ir po 15 metų atrodys taip, kaip ką tik uždengtas.
Plienas iš kurios formuojama stogo danga yra padengtas specialiais gruntais ir dažais, kurie puikiai apsaugo stogo dangą nuo saulės spindulių. Tad spalva ilgus metus neblunka.

Ant glotnaus stogo dangos paviršiaus neauga samanos, kerpės, augalai.

Stogas visuomet atrodys švarus ir blizgės, nes lietaus vanduo lengvai nuplaus visus nešvarumus.
Trūkumai
Papildomų rūpesčių gali sukelti neteisingai supjaustyta skarda, nekokybiška ar per plona danga, garo izoliacijos stoka.
Įrengiant skardinį stogą reikia žinoti:
Skardos modulio žingsnį; 
Stogo nuolydžio kampą (jis turi būti 15° arba didesnis); 
Kaip teisingai įrengti statybines plėveles.


 

Bendra informacija apie stogų dangas


1. BITUMINĖ STOGO DANGA 
1.1 RITININĖ PRILYDOMA STOGO DANGA 
1.1.1.REIKALAVIMAI PLOKŠČIŲ STOGŲ KONSTRUKCIJOMS 
1.1.2. REIKALAVIMAI HIDROIZOLIACINĖMS STOGŲ DANGOMS 
1.2. PRILYDOMA POLIMERINĖ BITUMINĖ STOGO DANGA 
1.3. BITUMINĖS ČERPELĖS 
2. PVC DANGA 
3. ČERPĖS 
3.1 KERAMINĖS ČERPĖS 
3.2. BETONINĖS ČERPĖS 
3.3. SILIKATINĖS ČERPĖS 
3.4. STIKLINĖS ČERPĖS 
4. CEMENTINIAI BEASBESČIAI LAKŠTAI 
5. FAZERCEMENTINĖS PLOKŠTELĖS 
6. ASBESTINIAI STOGAI 
7. METALINES STOGO DANGOS 
7.1. CINKUOTO PLIENO ČERPĖS SU AKMENS BARSTALU 
7.2. SKARDINE STOGO DANGA 
8. MEDINĖ STOGO DANGA 
9. NENDRINĖ STOGO DANGA 
10. APŽELDINTAS STOGAS 
10.1. EKSTENSYVUS APŽELDINIMAS 
11. STOGO DANGAI KELIAMI REIKALAVIMAI 


ĮVADAS

Stogo danga, viršutinė stogo dalis, kurią tiesiogiai veikia atmosfera, tai yra, stogas saugo nuo kritulių ir vėjo, šalčio, karščio (atmosferos poveikio) ir kt. ne tik mus, bet ir gyvybiškai svarbias pastato dalis, konstrukcijas, gaminius. Jie apima laikančią konstrukciją ir stogo dangą. Laikantys komponentai priklauso nuo naudojamos medžiagos (medžio, metalo, gelžbetonio), stogio nuolydžio, stogo dangos tipo ir storio, apkrovos ir t.t. Apkrovos prielaidos turi atitikti šiuolaikines nuostatas (konstrukcijos svoris, vėjo ir sniego apkrovas). Yra skirtumas tarp stogų su grebėstais ir be jų, dėl jų skirtingos karkasinės sistemos ir dėl skirtingų laikančių komponentų funkcijų. Tačiau šie du konstrukcijų tipai gali būti sujungti. Apie 80 proc. gyvenimo žmonės praleidžia pastatuose, todėl namo stogas - viena iš pagrindinių pastato sudėtinių dalių. Stogas - viena iš brangiausių pastato dalių - tiek pati medžiaga, tiek darbo sąnaudos teisingam ir kvalifikuotam jos uždengimui. Todėl labai svarbu teisingai pasirinkti stogo dangą, kuri yra labai įvairi plieninė, bituminė (čerpelės, čerpės ir t.t.), čerpės (keraminės, cementinės, silikatinės, stiklinės), nendrinė, varinė, beasbestinio šiferio, profiliuotos skardos lakštai, plokštelės, PVC, apželdinta, ruloninė ir kitos.

NUOLYDIS
Bituminėmis čerpėmis galima dengti stogus, kurių nuolydis ne mažesnis kaip 10o, banguoto beasbestinio šiferio, profiliuotos skardos lakštais, skardos čerpėmis ir kita panašios formos danga - ne mažesnio, kaip 7o nuolydžio stogus, o lygaus beasbestinio šiferio lakštais ir plokštelėmis - ne mažesnio kaip 25o nuolydžio stogus. Skardos lakštais, jungiamais užlankomis (falcais), galima dengti stogus, kurių mažiausias šlaito nuolydis 7o. Jei tokio šlaitinio stogo nuolydis mažesnis kaip 25o, tai skardos jungtys turi būti su dvigubomis užlankomis. Čerpių stogo minimalus leistinas nuolydis parenkamas pagal gamintojų rekomendacijas, tačiau jei nuolydis 50o ir didesnis, visos dangos čerpės turi būti pritvirtinamos prie grebėstų ar kitokios laikančiosios konstrukcijos.


1. BITUMINĖ STOGO DANGA (priedai)
Dangos pagrindas (armuojantis sluoksnis): poliesterinis pluoštas arba stiklo audinys.
Dengiamoji bituminė masė: oksiduotas bitumas, sumaišytas su mineraliniais užpildais.
Tvirtinimo prie pagrindo būdas: priklijuojama bituminėmis mastikomis.

1.1. RITININĖ PRILYDOMA STOGO DANGA
Prilydomosios bituminės stogo dangos pagrindas (armuojantis sluoksnis): Dengiamoji bituminė masė: oksiduotas bitumas, sumaišytas su mineraliniais užpildais.
Tvirtinimo prie pagrindo būdas: prilydoma, dujų degikliu ar kitu liepsnos šaltiniu ištirpinant apatinį dengiamąjį sluoksnį.     
Prilydomos stogo dangos, turi savyje pakankamą bituminės masės sluoksnį, kurį pakaitinus dujų degikliu ar kitu liepsnos šaltiniu, dangos prilydomos prie paruošto pagrindo, nenaudojant papildomų klijuojančių medžiagų. Pagal dengiamosios masės sudėtį stogo dangos skirstomos į oksiduoto bitumo stogo dangas, toliau vadinamas bituminėmis ir modifikuoto polimerinėmis medžiagomis bitumo. Dangos pagal viršutinio paviršiaus apsaugą (pabarstą) skirstomos į tinkamas naudoti apatiniams hidroizoliaciniams sluoksniams, vadinamos apatinio sluoksnio dangomis, arba viršutiniams apsauginiams stogo dangos sluoksniams, neįrengiant papildomos apsaugos nuo atmosferinių poveikių, vadinamos viršutinio sluoksnio dangomis.

1.1.1. REIKALAVIMAI PLOKŠČIŲ STOGŲ KONSTRUKCIJOMS

Plokščiojo stogo konstrukcija turi būti suprojektuota ir įrengta taip, kad jis atliktų savo funkcijas, esant įprastoms nuo oro sąlygų priklausančioms temperatūroms (nuo -30 0C iki +80 0C).
Plokščiasis stogas privalo turėti vandens nuvedimo sistemą, kuri nekenktų pastato statybinėms konstrukcijoms ir aplinkai (želdiniams, šaligatviams, gatvėms, kitiems statiniams).
Plokštieji stogai, kurių nuolydis nuo 0,70 (1,25%) iki 2,90 (5%) turi būti ypatingai patikimos konstrukcijos, kad būtų sumažinta pratekėjimų rizika dėl stovinčio vandens tikimybės.
Stogo nuolydis turi būti suformuotas taip, kad vanduo ant stogo nesilaikytų ilgiau kaip 4 valandas po lietaus.

1.1.2. REIKALAVIMAI HIDROIZOLIACINĖMS STOGŲ DANGOMS

Stogo hidroizoliacinė danga turi būti įrengta taip, kad užtikrintų ilgalaikę pastato hidroizoliacinę apsaugą ir eksploatacinį stogo patikimumą.
Stogo dangos parenkamos atsižvelgiant į jų technines charakteristikas, atliekamų darbų pobūdį (naujo stogo įrengimas, renovacija ar kapitalinis remontas) bei stogo nuolydį, pagrindą, ant kurio jos klojamos. Taip pat turi būti įvertintos klimato sąlygos, šilumos izoliacinių medžiagų rūšis ir storis, stogo konstrukcijos ir galimas jų judėjimas.
Naujo arba renovuojamo stogo hidroizoliacija turi būti įrengiama iš dviejų tarpusavyje pilnai suklijuotų polimerinės bituminės dangos sluoksnių, kur viršutinio sluoksnio dangos viršus pabarstytas stambiagrūdžiu mineraliniu barstalu (skalūnu).
Kapitalinio stogo dangos remonto atveju, kai pilnai nuimamas senas hidroizoliacinis sluoksnis, stogo hidroizoliaciją rekomenduojama įrengti iš dviejų dangos sluoksnių, kaip ir naujo stogo atveju.
Stogo nuolydžiui esant didesniam kaip 2,90, kai stogo danga klojama tiesiai ant medinio pagrindo arba šilumos izoliacijos, reikalingos papildomos stogo dangos tvirtinimo priemonės prieš galimą nuslinkimą.
Stogo nuolydžiui esant daugiau kaip 2,90, viršutiniam hidroizoliacijos sluoksniui įrengti, parenkamos SBS tipo polimerais modifikuotos bituminės dangos su poliesterinio pluošto pagrindu (armuojančiuoju sluoksniu), apatiniam hidroizoliacijos sluoksniui - su poliesterinio pluošto arba stiklūno pagrindais. Esant stogo nuolydžiui iki 2,90, rekomenduojama abu hidroizoliacijos sluoksnius įrengti iš polimerinių - bituminių dangų su poliesterinio pluošto pagrindu.
Dengiant stogus ritininėmis bituminėmis prilydomosiomis dangomis:
ant kietų pagrindų - viršutinis sluoksnis turi būti polimerinės - bituminės dangos;
ant minkštų pagrindų (akmens, stiklo vata) - abu sluoksniai tik polimerinio bitumo ir armuoti medžiaga, turinčia santykinį pailgėjimą > 20%.

1.2. PRILYDOMA POLIMERINĖ BITUMINĖ STOGO DANGA

Dvisluoksnė prilydoma polimerinė bituminė stogo danga pirmoji Lietuvoje išbandyta hidroizoliacinė dvisluoksnė stogų danga, priskirta stogų dangos degumo, veikiant išoriniam gaisrui B, ROOF (t1) klasei ir tinkama naudoti sutapdintiesiems stogams iki 20º (pagal LST L ENV 1187: 2004) ant nedegaus pagrindo (pagal STR 2.01.04:2003 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“).
„Icopal Paradial S“, „Verinox S“, „Vercuivre S” − tai ritininės polimerinės medžiagos, pagamintos iš SBS modifikuoto bitumo ir padengtos aliuminio, vario ar nerūdijančio plieno folijos apsauginiu sluoksniu.
Šių stogų dangų privalumai − jos ilgaamžės, estetiškos, atspindi šilumą, apsaugo stogo konstrukciją nuo perkaitimo, atsparios šalčiui, turi gerų mechaninių ir priešgaisrinių ypatybių .

1.3. BITUMINĖS ČERPELĖS

Bituminės čerpelės Lietuvoje visiems žinoma ir populiari stogo danga. Ji gaminama iš distiliuoto oksiduoto arba modifikuoto bitumo, stiklo arba poliesterio audinio indėklo ir paviršius padengiamas skalūno arba keramikos granulėmis. Bituminių čerpelių ilgaamžiškumas priklauso nuo visų trijų išvardintų sudėtinių medžiagų. Nuo naudojamo bitumo priklauso čerpelių lankstumas, metams bėgant mažėja indėklo kiekis proporcingai stipriau veikiamas tempimo jėgos. Nuo bituminių čerpelių pabarsto kokybės priklauso kiek laikysis pasirinkta spalva. Naudojant čerpelėse keramikos granules yra išvengiama paviršiaus išblukimo, nes jas mažiau veikia saulės spinduliai ir jos būna ilgaamžiškesnės. Užsakovams, norintiems rinktis bitumines čerpeles savo stogui, patartina gerai išsiaiškinti prekės sudėtį. Taip pat ne visi stogai yra tinkami dengti bituminėmis čerpelėmis. Nuo 2002 metų pagal priešgaisrinius reikalavimus yra reglamentuojami stogų nuolydžiai ir stačius stogus (dėl galimo greito ugnies išplitimo) uždrausta dengti bituminėmis čerpelėmis. Be minėtų čerpelių, pasaulyje gaminamos ir kitokio tipo- variu padengtos bituminės čerpelės. Šis gaminys nuo įprastos bituminės čerpelės skiriasi tuo, kad vietoje pabarsto (keramikos granulių arba skalūno) yra padengtos vario folija. Neįprasta varinė čerpelė laikui bėgant oksiduojasi ir stogas ima keistis nuo tamsios vario spalvos iki pilko žalsvumo.Variu dengtų bituminių čerpelių stogai yra labai ilgaamžiai, todėl puikiai tinka gyvenamųjų, administracinių pastatų, bažnyčių bei cerkvių pastatų stogams dengti.
LANKSČIOS BITUMINĖS ČERPĖS
Lanksčios bituminės čerpės tinka gyvenamųjų namų, pramoninių bei kitos paskirties statinių sudėtingos konfigūracijos ir formos stogams, kurių nuolydis yra nuo 12°. Šių čerpių privalumas – nesudėtingas klojimo būdas ir 100 proc. hermetiškumas. Ne mažiau svarbi jų savybė – garso nelaidumas, atsparumas karščiui, o jų lankstumo charakteristikos neturi analogų visoje Europoje.
Lanksčios čerpės gaminamos iš medžiagos, kurios pagrindą sudaro stiklūnas (1 m2 svoris – 110 g/m2), įmirkytas ir iš abiejų pusių padengtas modifikuoto bitumo mase (ne mažiau kaip 3000 g/m2). Viršutinis lanksčios čerpės paviršius padengtas bazalto skaldele, suteikiančia spalvą ir apsaugančia bitumą nuo ultravioletinių saulės spindulių bei mechaninių pažeidimų. Daugiau kaip 60% apatinio lanksčios čerpės paviršiaus padengta šalčiui atsparios lipnios bituminės-polimerinės masės sluoksniu, apsaugotu lengvai nuimama silikonizuota plėvele.
Lanksčios čerpės gaminamos 7 spalvų – žalios, raudonos, rudos, pilkos, juodos, antik (šviesi gelsvai rusva) ir mėlynos, gali būti su šešėliu ir be šešėlio, be to, skirtingų geometrinių formų – stačiakampio išpjaustymo ir šešiakampio išpjaustymo, taip pat kraigo-karnizo šerpės.

2. PVC DANGA

Ilgą laiką šalies naujų stogų rinkoje karaliavusias bitumines stogų dangas pamažu iš rinkos stumia sintetinės PVC dangos, skirtos plokštiems ir šlaitiniams stogams, pranokstančios savo pirmtakus ne tik žemesne kaina, bet ir techninėmis charakteristikomis. Ekspertai prognozuoja, kad per artimiausius kelerius metus PVC išstums bitumą iš naujų pramoninių pastatų stogų rinkos.
              Vakarų Europoje PVC stogo technologija naudojama jau per 30 metų. Tokia danga čia uždengta apie 80 proc. naujų sutapdintų stogų ir apie 40 proc. renovuotų stogų. Jos sėkmę lėmė daugiausia techninės savybės. Mat ši danga yra ilgaamžė (garantinis tarnavimo laikas 25-30 metų), tuo tarpu bitumo galiojimo laikas, priklausomai nuo gaminio sudėties ir kainos, vidutiniškai siekia 5 - 20 metų, klojama vienu sluoksniu (mažesnės darbo sąnaudos), tvirtinama mechaniškai (nenaudojant atviros ugnies žymiai saugiau dirbti). Ji nebijo ant stogo telkšančių balų (ja galima izoliuoti net ir vandens baseinus) ar ultravioletinių spindulių, joje neatsiranda mikroįtrūkimų. Be to, PVC stogo danga yra net 50 kartų pralaidesnė vandens garams nei bituminė stogo danga, todėl ant stogo galima išvengti vėdinimo kaminėlių. PVC stogo danga išlieka lanksti net spaudžiant -30°C šalčiui, todėl gali būti klojama net ir žiemą. Ši danga taip pat labai lanksti, todėl ją paprasta kloti net ir sunkiai prieinamose vietose.
Sintetines PVC dangos nebijo ne tik drėgmės, bet ir žemės. PVC danga yra naudojama ne vien baseinams kloti, bet  ir po žeme diegiamų pamatų ar tunelių hidroizoliacijai. Todėl ši medžiaga tinka užsakovams, pastato stogą planuojantiems papuošti gėlėmis ar pasisodinti kitų augalų.
Atsparesnės sintetinių dangų charakteristikos, lyginant jas su bituminėmis dangomis, yra įrodytos bandymais. Vakarų Europoje atliekamų stogų dangų bandymų metu, vieno kvadratinio metro plote ant skirtingų stogų dangų yra sodinami greitai augančių medžių rūšys. Nors tyrimai užtrunka ketverius metus, tačiau puikiai atskleidžia stogų dangų savybes. Sintetinės dangos medžių šaknų testą išlaiko geriausiai, tuo tarpu jokia bituminė danga neišlaido šio testo - praleidžia šaknis per siūles. Tokie bandymai Europos šalyse atliekami jau virš 20 metų.
Vienas didžiausių PVC dangos privalumų - ryškus saulėje neblunkantis stogas, todėl architektai "penktajam fasadui" gali suteikti daugiau išraiškos. O kadangi PVC stogo dangos klojimas beveik nepriklauso nuo oro sąlygų, objektus galima realizuoti greičiau. PVC stogo danga labai tinka komercinei architektūrai. Mūsų šalyje šios dangos laukia tikrai didelės perspektyvos.


3. ČERPĖS

Čerpės stogo dangos medžiaga. Gražios, stiprios nedegios, nepraleidžia vandens, , atsparios šalčiui (atlaiko>25 užšalimo ir atšilimo ciklus), ilgaamžės, bet dažnai trapios ir sunkios (pvz., 1 m2 keraminių čerpių dangos masė – 50-65 kg). Dažnai būna keraminės, cementinės, silikatinės, rečiau stiklinės; kai kada čerpėmis vadinamos ir plastikinės, bituminės, metalinės stogo dangos plokštelės.
Čerpės jungiamos užleidžiant vieną ant kitos, apačios keteromis užkabinamos už stogo grebėstų.
Čerpėmis paprastai dengiami 30-45o nuolydžio stogai.
Čerpių panaudojimo sritis yra labai plati. Čerpių danga naudojama tiek miestuose ir miesteliuose, tiek kaimuose gyvenamųjų, visuomeninių, pramoninių pastatų statyboje, išskyrus galbūt pramoninius pastatus su labai dideliu tarpatramiu, tačiau pastato ilgis niekaip neįtakoja čerpių panaudojimo galimybių. Šiuo metu čerpių danga dengiami ir mažaaukščiai, ir daugiaaukščiai pastatai. Čerpės neturi panaudojimo apribojimų atsižvelgiant į klimatines sąlygas, jos gali būti vienodai panaudojamos tiek šiauriniuose, tiek pietiniuose rajonuose. Savo vertingų savybių dėka čerpės pelnytai užima vieną pagrindinių vietų tarp visų stogų dangų. Čerpių privalumai sudaro palankias sąlygas tokiam plačiam jų panaudojimui. Teisingas stogo įrengimo darbų atlikimas bei tinkamos dangos pasirinkimas užtikrina ilgą stogo tarnavimo laiką, o taip pat ir pačių pastatų gyvavimo trukmę.

3.1. KERAMINĖS ČERPĖS

Keraminės čerpės būna falcinės (štampuotosios ir juostinės), plokščiosios, banguotosios (olandiškos arba S raidės pavidalo)(priedai), lovinės (vad. Vienuolis ir vienuolė), kraiginšs (pusapvalės). Gaminamos iš lengvai lydomo, šiek tiek riebesnio negu plytos molio. Paprastai formuojamos iš plastiškos tešlos. Molis specialiai ruošiamas (maišomas, minkomas), į minklę dedama smėlio, malto plytų laužo, jei reikia plastiškesnio molio. Paruošta minklė laikoma 3-5 paras, kad vienodai pasiskirstytų drėgmė. Rečiau presuojamos iš pussausių miltelių. Milteliai ruošiami taip: molis smulkinamas dezintegratoriuje, granulės džiovinamos, smulkinamos, drėkinamos specialiuose maišytuvuose iki 8-10% drėgnio. Suformuotos čerpės džiovinamos, po to degamos 950-1050 oC temperatūroje. Kartais glazūruojamos. Kraiginės čerpės kartais puošiamos lipdiniais.
Rekomenduojamas stogo nuolydis 30o.
Keraminės čerpės atsparios nepalankioms oro sąlygoms, jos vienodai gerai atlaiko ir karštį, ir šaltį. Čerpės ilgaamžės – pasirinkus čerpių stogą, kitos dangos stogui gyvenime nebereikės.
Dėl kapiliarinių keramikos savybių drėgmė natūraliai įsigeria į čerpę ir išgaruoja. Tai sumažina drėgmės ir grybelio keliamą pavojų stogo medinėms konstrukcijoms – keraminė čerpė leidžia namui kvėpuoti.
Raudoną spalvą keraminės čerpės įgauna dėl geležies oksido, susidarančio degimo metu, todėl keramika niekuomet neišblunka.
Čerpių stogą galima lengvai atnaujinti, nes daugelio keraminių čerpių rūšių išvaizda išlikusi tokia kaip ir prieš šimtą metų, jos taip pat atrodys ir dar po šimto metų.
Keraminės čerpės yra „pati tyliausia“ stogo danga. Ji nebarška pučiant stipriam vėjui, lyjant lietui ar krentant krušai, o tai ypač svarbu įrengiant miegamuosius kambarius palėpėse.
Čerpių masė didina dangos šilumos inerciją. Patalpos pastogėse ir mansardose mažiau atšąla žiemą ir įkaista vasarą, jose lengviau palaikomas optimalus mikroklimatas.
Didesnis čerpių dangos svoris nedidina gegnių skerspjūvio. Sniego apkrova ant stogo retai viršija čerpių dangos svorį, todėl deformaciniai stogo svyravimai būna mažesni.
Rankų darbą pakeitus pramoninei gamybai pagerėjo čerpių kokybė, sumažėjo kaina, atsirado naujos čerpių formos, supaprastėjo klojimo technologija,. Žymiai padidėjo čerpių asortimentas: be eilinių ir kraigo atsirado šoninės, galinės, pralaidų, vėdinimo ir kitos čerpės. Taip pat atsirado čerpės su dviguba užkaita (falcu), tinkamos dengti šiuo metu labai populiarius lėkštus (iki 14º) stogus.
Keraminių čerpių danga buvo diskredituota tarybiniais laikais. Buvo gaminamos tik eilinės ir kraigo čerpės. Bloga kokybė, mažas gaminių asortimentas ir netinkama dengimo technologija prisidėjo prie neigiamo žmonių požiūrio į keraminių čerpių dangą Šiandien vartotojai Lietuvoje vėl iš naujo atranda čerpes, kurios gaminamos seniausias tradicijas turinčiose ir patikimais gaminiais garsėjančiose Skandinavijos šalyse, Vokietijoje.
Čerpės gaminamos ne tik natūralaus molio spalvos – jų spalvos gali būti labai įvairios – matinio arba blizgaus paviršiaus, kuris priklauso nuo čerpės paviršiaus padengimo.
Pačios populiariausios yra niekuo nedengtos natūralios čerpės, arba angobuotos įvairių spalvų čerpės. Angoba – iš molio, pigmentų bei nedidelio kiekio kvarco paruošta mikstūra, kuria išdžiovintos čerpės nupurškiamos prieš degant jas krosnyje. Išdegtos čerpės įgauna spalvą, kuri priklauso nuo panaudotų pigmentų, ir tolygų matinį paviršių.
Glazūruotos čerpės turi stiklišką, blizgantį paviršių. Yra įsigaliojusi nuomonė, kad glazūruotos čerpės amžius ilgesnis. Tai netiesa. Natūralių, angobuotų ar glazūruotų čerpių amžius yra toks pat. Nuo dangos priklausys tik čerpių išvaizda – natūralių čerpių stogas po daugelio metų taps margas, o angobuotų ir glazūruotų mažai tepasikeis.
Keičiantis laikams, kinta ir papročiai – tai neišvengiama, tačiau čerpės statybose – viena seniausiai naudojamų medžiagų, atsiradusi beveik tuo pat metu, kai žmogus išmoko pasigaminti molinę puodynę ir susirentė pastatą su šlaitiniu stogu. Čerpės išliko viena populiariausių statybinių medžiagų iki mūsų dienų.

3.2. BETONINĖS ČERPĖS


Vienas stogų dangas keičia kitos, atsiranda naujovių, o čerpių stogai buvo ir lieka – prestižo, ilgaamžiškumo, patikimumo ir šiltumo simboliu.
Betoninės čerpės (priedai) geriausiai tinka rąstiniams namams. Rąstinio namo konstrukcijai reikalinga didesnė apkrova – dengtas čerpių stogu namas greičiau sėda, o ir pati rąstinio namo idėja reikalauja ekologiškos stogo dangos - čerpių.
Betoninės čerpės labai naudingos ir lengviems karkasiniams namams - sugeria vibracijas, suteikia konstrukcijoms stabilumo.
Čerpių stogai puošia, jie natūraliai susilieja su kraštovaizdžiu. Kuklus senos statybos namas ar namelis soduose, rekonstruotas ar naujai pastatytas, kaip gyvenamasis - su betoninių čerpių stogu atrodo solidžiai ir stilingai.
Betoninės čerpės praktiškai nesensta – medžiaga tokia patvari ir tvirta, kad jos neįmanoma sugadinti. Jos nesunkiai išlaiko šalčius, kaitrą ir kitas sunkias oro sąlygas, todėl plačiai naudojamos nuo Viduržemio jūros iki šiaurės šalių. Betoninėmis čerpėmis dengtas stogas taip pat išlaiko didelius krūvius – sniegą, rudenines liūtis ir panašiai. Kai namas uždengiamas betoninių čerpių stogu, iš karto pastebimi du pliusai: žemos eksploatavimo išlaidos ir tai, kad bent artimiausius 100 metų stogo nereiks dengti iš naujo.
Betoninės čerpės – danga, turinti aukščiausios atsparumo ugniai medžiagos klasės savybės ir tą įvertina draudimo kompanijos, drausdamos pigiau.
Stogo danga turi būti pakankamai sunki, kad jos nenupūstų vėjas, kad slopintų triukšmą ir vibracijas, būtų inertiška staigiems temperatūrų pokyčiams. Stogo nesudaro vien danga. Jei skarda sveria apie 5 kg/m², o čerpės apie 40 kg/m², tai nereiškia, kad čerpių stogas sunkesnis 8 kartus. Skaičiuojamas visų stogo elementų svoris: danga, nuosavas stogo konstrukcijos svoris, izoliacinės ir vidaus apdailos medžiagos, įskaičiuojamos sniego, vėjo ir kitos apkrovos. Bendra čerpių stogo skaičiuojama apkrova gali siekti iki 250 kg/m², atitinkamai apie 200 kg/m² skardinio. Lyginant 250 – 200 kg/m² skirtumas nežymus ir skaičiuojant konkrečius stogus sudaro tik 8 ÷ 18 %, o ne 8 kartus.
Kaip jau buvo minėta, čerpės be jokios abejonės, yra sunkesnės už skardą ir šiek tiek sunkesnės už šiferį. Tačiau šis skirtumas mažas ir yra nereikšmingas renkantis konstrukciją. Iš tiesų gegnių skerspjūvis ir atstumas tarp jų priklauso ne tiek nuo laikančiosios konstrukcijos patvarumo, kiek nuo apšiltinimui pasirinktų medžiagų arba reikiamo jų sluoksnio storio.
Naudojant šiuolaikines technologijas, betoninės čerpės gaminamos iš pigmentais dažytos betono masės, o viršutinis čerpės paviršius du kartus padengiamas specialiais akriliniais dažais vandens pagrindu. Iš tiesų viršutinis dažų sluoksnis dėl kritulių ir saulės poveikio šiek tiek nublunka, tačiau pigmentai, kuriais yra prisotinta visa medžiaga, per visą čerpės storį, saugo čerpės atspalvį ištisus dešimtmečius. Todėl galima nebijoti, jog laikui bėgant dažai pradės šerpetoti ir atsilupinėti. Betoninių čerpių nereikia perdažyti – ši danga sensta solidžiai, išlaikydama stilių. Čerpių stogą galima nuplauti tiesiog vandeniu, galima naudoti chemines priemones ir taip atnaujinti spalvą.
Nepriklausomo tyrimo rezultatai parodė, kad betoninių čerpių dangai reikia minimalios priežiūros. Per didžiąsias audras čerpių stogai nukenčia mažiausiai, pavyzdžiui, jei kuri nors čerpė suiro, tokiu atveju galima pakeisti tik tą vieną čerpę, nepažeidžiant kitų. Ant čerpių galima užlipti nebijant subraižyti, kai tenka prižiūrėti dūmtraukius ir kaminus, prireikus sumontuoti anteną, arba kai reikia nušluoti nukritusius medžių lapus.
Betoninės čerpės yra puikus pasirinkimas ne vien tik dėl ilgaamžiškumo, po betoninių čerpių stogu tylu ir ramu, kaip taisyklė šiuolaikinių namų palėpės yra apšiltinamos ir įrengiamos eksploatuojamos patalpos - patys ramiausi, miegamieji ir vaikų kambariai. Tuo pačiu čerpės nekenkia nei žmonėms, nei aplinkai.

3.3. SILIKATINĖS ČERPĖS

Silikatinės čerpės daromos kalkių ir smėlio mišinio, kietinamos autoklave.


3.4. STIKLINĖS ČERPĖS

Stiklinės čerpės būna panašaus pavidalo kaip ir keraminės; presuojamos iš pusiau skaidrios stiklo masės. Stiklinėmis čerpėmis paprastai dengiama dalis stogo, pavyzdžiui, virš laiptinės.


4. CEMENTINIAI BEASBESČIAI LAKŠTAI

Cementiniai beasbesčiai lakštai (priedai) - statybinė medžiaga, naudojama šlaitiniams stogams ir fasadams įrengti. Išoriškai tik savo forma panašūs į asbestcemenčio lapus jie pirmiausia skiriasi savo sudėtimi: vietoje sveikatai kenksmingo asbesto armuojančiam pluoštui naudojama gerokai vertingesnė natūralaus pluošto medžiaga fazeris. Lakštai lengvai suderinami su natūraliomis statybinėmis medžiagomis: mediena, akmenimis, stiklu. Plati pastelinių spalvų gama suteikia jiems dar daugiau patrauklumo.
Ši stogo danga yra originalios formos. Jos išvaizda neimituoja kitų dangų, ji naudojama tiek rekonstruojant senus, tiek statant naujus namus. Rekonstruojant pastatą, dengtą asbestiniu šiferiu, nereikia keisti medinės stogo konstrukcijos. Dėl dengimo technologijos paprastumo, aukštos kokybės, atsparumo gamtiniam poveikiui ir nedidelės kainos jie itin parankūs. Lakštai yra gana lengvi (9,3 kg/m2), tad montuojant stogo konstrukcijas sutaupoma medienos. Naudojant šią dangą nereikia nupjautų vietų padengti antikorozinėmis medžiagomis, nes net pažeidus dažų sluoksnį danga neyra. Lietuvoje cementinius beasbesčius lakštus pradėta naudoti prieš penketą metų, o uždraudus asbesto turinčių lakštų prekybą, jie gan sparčiai populiarėja.

5. FAZERCEMENTINĖS PLOKŠTELĖS

Fazercementinės plokštelės, tai natūralios uolienos ploktelių imitacija, pagaminta iš cemento. Jos pradėtos gaminti norint įtikti užsakovams, kurie pasiryžę matyti savo stogą uždengtą uolienine danga, bet norintys stogui išleisti mažiau pinigų. Lietuvoje dar visai neseniai ši stogo danga buvo mažai žinoma, nors Vakarų Europoje ji naudojama nuo 20 amžiaus pabaigos. Tiesa jos struktūra metams bėgant keitėsi ir šiuo metu gaminama maišant organinį pluoštą, neorganinius priedus, paprastą cementą ir vandenį. Gamybos eigoje ši masė supresuojama ir sukietinama.
Ši stogo danga pasižymi dideliu ilgaamžiškumu, atsparumu įvairioms oro sąlygoms, nereikalaujanti techninio aptarnavimo, neskeldėjanti, pati savaime gerai išsivalanti, neblunkanti, gerai apdorojama, nedegi bei nekenksminga aplinkai. Plati fazercementinių plokštelių formų ir spalvų gama kiekvieną architektą bei užsakovą įgalina būti tikru kūrėju, nes vienos ir tos pačios formos plokšteles galima montuoti skirtingais dengimo būdais, gaunant skirtingus stogo dangos raštus. Fazercementinėms plokštelėms nereikalingas specialus stogo konstrukcijos paruošimas, nes ši stogo danga sveria apie 8-12 kg vienas kvadratinis metras. Ši stogo danga nėra pigi, todėl ją renkasi užsakovai ieškantys išskirtinumo, netradicinių sprendimų galimybių. Plokštelėmis galima dengti ne tik privačius namus, bet ir bankų, bažnyčių, biurų ir kitų pastatų šlaitinius stogus bei fasadų fragmentus.

6. ASBESTINIAI STOGAI

Asbestcementinių lakštų ir plytelių stogo danga jau seniai nebegaminama, nes asbestas yra kenksmingas žmogui. Šios dangos karakteristika buvo tokia: nedegi, lengva, laiko 30-40 metų, lengvai dengiama, pigiai eksploatuojama, bet trapi, nuo drėgmės deformuojasi. Tiko stogams kurių nuolydis >18O (plytelių stogo danga >27o). Daugiau naudojama mažaaukščių pastatų stogams. Banguoti ar lygūs lakštai užleidžiant dedami ant lentų pakloto, padėto ant medinių, gelžbetoninių, plieninių ilginių ir tvirtinami kabėmis, prikalami vinimis.
Banguotus ir lygius asbestcemenčio lakštus, dengiančius tūkstančius kvadratinių metrų stogų reikia taisyti, konservuoti ar šalinti taip, kad aplinkos neterštų nuo jų kylančios dulkės su asbesto plaušeliais.
Pavojus kyla laužant, pjaustant, ardant ar kitaip apdorojant asbestcemenčio lakštų stogų dangą, kai į aplinkos orą pakyla atsiskyrę asbesto plaušeliai. Dėl atmosferos poveikio senų asbestcemenčio stogų dangų cementas išplaunamas, ir paviršiuje atsidūrę asbesto plaušeliai gali pakilti į orą.
Taikytini keli asbestcemenčio stogų konservavimo ir taisymo būdai.
• Sena stogo šiferio danga nudažoma specialiais dažais. Prieš tai stogą būtina apdoroti papildomai: nuvalyti drėgnais šepečiais ir paskui nuplauti vandeniu. Draudžiama asbestinę stogo dangą apdoroti taip, kad kiltų dulkių su asbesto plaušeliais (pavyzdžiui, sausai, nedrėkinant vandeniu, valyti švitriniu popieriumi).
• Atskiri sudužę, įskilę ar kitaip apgadinti lakštai keičiami naujais neasbestinio šiferio lakštais.
• Visas stogas uždengiamas naujais neasbestinio šiferio lakštais: – atsukus stogo dangą tvirtinusius medsraigčius, uždedami kronšteinai, medsraigčiai vėl užsukami ir prie kronšteinų tvirtinamos medinės lentos (tašai), o ant jų dedama nauja neasbestinė danga;
– ant asbestinio šiferio stogo dangos medsraigčiais arba per senąją dangą vinimis prie apačioje esančių tašų pritvirtinami nauji tašai, o ant jų dedama nauja neasbestinė danga.


7. METALINES STOGO DANGOS


Metalinės stogo dangos naudojamos pasaulyje daugiau 500 metų (priedai).
Šiuo metu užsienio spaudoje daug publikacijų apie metalinės dangas, kur siūloma jas naudoti ne tik kaip iki šiol buvo įprasta pramoniniams pastatams dengti bet ir gyvenamiesiems namams.
Didžiausias jų privalumas- ilgaamžiškumas. Kokybiškos metalinės dangos iš galvanizuoto plieno nereikia keisti net iki 50 metų.
Jos nėra triukšmingos kaip tai galėtų atrodyti. Metalinės dangos paprastai klojamos ant kieto pagrindo, izoliacinės medžiagos bei atiko erdvė (šlaitinio stogo atveju) sudaro papildomą garso izoliaciją. Tyrimai parodė, kad metalinės dangos nėra labiau triukšmingos už bet kokią tradicinę stogo dangą.
Taip pat nėra pagrindo manyti, kad metalinis stogas smarkiai įkaista karščių metu. Metalas atspindi apie 70% saulės energijos, kas žymiai mažina sukauptos šilumos kiekį, o tuo pačiu mažiau šilumos “įsiskverbia” į pastato vidų.
Dar vienas mitas-metalinė danga pritraukia žaibą. Visada žaibą pritraukia aukščiausias taškas, nebūtinai metalas. Galimybė kad žaibas trenks į metalinį stogą yra lygiai tokia pati kaip ir tą, kad žaibas trenks į bet kokio kito tipo stogą. Bet kokiu atveju, jeigu žaibas trenks į pastato stogą, metalinė stogo danga gali apsaugoti pastatą nuo gaisro, kadangi metalas gali iškrauti elektros įkrovą, be to jis yra visiškai nedegus.
Dar viena metalinių dangų augančio populiarumo priežastys ta, kad jos ekologiškos, visiškai nekenksmingos aplinkai, žmonių ir gyvūnų sveikatai bei gyvybei, kas yra labai svarbu dabartiniais laikais, pasižyminčiais dideliu aplinkos užterštumu.

 7.1. CINKUOTO PLIENO ČERPĖS SU AKMENS BARSTALU

Čerpės, suderinančios tradicinių čerpių ir kitų stogo dangų privalumus.
Kompozicinės čerpės laikomos viena efektyviausių šlaitinių stogo dangų. Jos lengvos, turi gerų mechaninių ypatybių ir daugelį geriausių kitų stogo dangų privalumų.
Tai estetiška, tyli ir lengva danga. Dėl nedidelio svorio ji lengvai ir greitai montuojama, be to, yra ypač patvari, sandari bei ilgaamžė. Jai suteikiama trisdešimties metų garantija. Tokios stogų dangos nereikia papildomai prižiūrėti net esant nepalankiausioms eksploatavimo sąlygoms.
Čerpės „Decra“ gali būti naudojamos tiek naujuose, tiek atnaujinamuose objektuose bet kokiomis klimato sąlygomis. Ši danga atspari karščiui ir šalčiui, rūgštiems lietums, sniegui bei itin stipriems vėjams. Naudojant šią dangą nebus sniego nuošliaužų, sukeliančių nemenką pavojų žiemą.
Kompozicinės čerpės gaminamos iš cinkuoto plieno, padengto keliais apsauginiais sluoksniais ir iš viršaus papildomai apsaugoto natūraliu akmens barstalu. Išoriškai jos primena keramines ar betonines čerpes.
Kvadratinis metras šios dangos sveria tik 6,7 kg, todėl ją lengva užkelti ant stogo. Be to, ji neužima daug vietos, taigi ją lengva sandėliuoti statybų vietoje. Viena metalinė čerpės plokštė uždengia 0,46 m²stogo, todėl danga montuojama labai greitai ir beveik be atliekų. Rekonstruojamuose objektuose šią dangą galima kloti tiesiog ant senosios stogo dangos.


7.2. SKARDINE STOGO DANGA

Skardinė stogo danga gali būti įvairių rūšių: profiliuota trapecinio profilio, banguota,
Renkantis skardinę stogo dangą nereikėtų pamiršti, jog leistini minimalūs stogo nuolydžiai čerpinio profiliavimo lakštų stogo dangai yra 1:4, profiliuotų plieno lakštų – 1:7, valcuotų plieno lakštų – 1:12. Pas Pasirinkus netinkamą skardos profilį, kyla pavojus, jog per stogo dangos siūles tarp lakštų pateks vanduo.

8. MEDINĖ STOGO DANGA

Medinei stogo dangai naudojamas ąžuolas, pušis, maumedis ir gana retai eglė. (priedai)

9. NENDRINĖ STOGO DANGA


 Nendrinės dangos stogai (priedai) yra nuostabūs. Unikali stogo danga, turinti tokią sandarą, nuožulnumą, bangavimą bei išskirtinumą. Visos kitos stogo dengimo sistemos dažniausiai yra ne storesnės kaip 3 cm., o daugumoje atvejų sudaro tik 0,5 cm. Nendrinė stogdengystė yra vienintelė sistema, kuomet stogo dangos padengimo storis yra net 25 - 35 cm. Be to, stogo dengimui naudojama tokia unikali medžiaga, kuri dengimo technika ir išvaizda suteikia pastatui visiškai naują vertę. Toks stogas suteikia pastatui šilumą žiemos metu ir vėsą vasaros laiku. Be to, organinės kilmės nendrinis stogas ilgam sukuria šiltą, prisotintą anglies bei gyvybės atmosferą namuose. Nendrinio stogo pagrindu gali būti nendrės, ilgastiebiai šiaudai arba kuri nors kita šiaudų ar žolės rūšis. Medžiagos rūšies pasirinkimas priklauso nuo vietos sąlygų tinkamumo. Dažniausiai naudojamos nendrės, kurios yra ilgaamžiškiausia šiaudų rūšis (išsilaiko iki 50 metų ir daugiau).
Nendrėmis dengtas stogas gali suteikti neprilygstamą žavesį gyvenamiesiems namams, vasarnamiams, pavėsinėms, klėtims, pirtelėms ar bet kuriam kitam pastatui kaimo, miesto ar priemiesčio vietovėje, turinčiam nuožulniai pasvirusias stogo konstrukcijas. Vakarų Europos pavyzdys rodo, jog namų su nendrine stogo danga vertė rinkoje yra žymiai didesnė nei namų su čerpių ar šiferine stogo danga. Nendrinė danga labai efektyvi ir visų tipų komerciniams pastatams - restoranams, viešbučiams, barams bei moteliams. Norėdami pritraukti klientus, žinokite, kad nendrinės dangos stogas turi didesnį poveikį nei neoninės šviesos.
Nendrės atsparios neigiamam atmosferos poveikiui - drėgmei, saulės spinduliams, UV poveikiui - išlieka daugiau nei 50 metų, todėl būtent ši savybė leidžia suvokti tokios pinigų investicijos ilgalaikiškumo svarbą. Jeigu stogą nendrėmis dengė profesionalūs specialistai, tai didžioji stogo dalis, priklausomai nuo nuolydžio, turėtų tarnauti 50 metų ir daugiau. Kitais žodžiais tariant - lygiai tiek pat kiek ir tradiciniai stogai.
Vienas iš didžiausių nendrinės stogo dangos privalumų yra tai, kad ji ypatingai veiksminga termiškai - šilta žiemą ir vėsu vasaros metu. Skirtingai nuo tradicinių stogdengystės sistemų, kuomet šiluma ir drėgmės garai laikosi palėpėje, esant nendrinei stogo dangai, palėpės ventiliacija nereikalinga.
30 cm storio nendrinis stogas, turintis 45 laipsnių nuolydžio kampą, atitinka visus šiuolaikinius termoizoliacijos standartus. Tinkamai išklotos nendrinės stogo dangos terminis laidumas prilygsta 10 cm stiklo vatos terminiam laidumui. Tik pastarąjį dešimtmetį į pastatų statybos taisykles buvo įrašytas šis stogo dangos izoliacijos reikalavimas. Pasirodo, nendrinė danga šią savybę turėjo ištisus šimtmečius.
Nendrinės stogo dangos kelis kartus labiau slopina garsą nei stiklo vata.
Beveik visos stogo dangos rūšys gali užsidegti. Panašiai kaip medienos gaminiai, nendrinės dangos užsidegimo galimybė kelia nemažą rūpestį. Tačiau atsiradus įvairiems šiuolaikiškiems ugnies antipirenams, ši rizika labai sumažėjo ir pasidarė ne didesnė už kitos tradicinės dangos užsidegimo riziką.
Išoriniu antipirenu purškiama tiesiog į stogo paviršių. Juo ne tik sukuriamas atsparumas ugniai, bet ir vandens atstūmimo savybės. Šis įsigeriantis produktas nenusiplauna ir yra speciali nušarminimo apsauga. Vidinis antipirenas naudojamas vidinės nendrinio stogo dangos bei ją laikančių sijų apsaugai nuo ugnies.
Nepaisant pastaruoju metu įsigalėjusios klaidingos nuomonės, nendrinis stogas sugeba atlaikyti pačias ekstremaliausias oro sąlygas. Nendrės yra natūraliai atsparios drėgmei. Šis augalas neprisisunkia vandens, nepermirksta ir neišpursta nuo drėgmės. Dėl gravitacijos poveikio lietus ir sniegas slenka kiekvienos nendrės stiebu žemyn tol, kol pasiekia stogo kraštą ir nukrenta nuo stogo. Drėgmė paprastai neprasiskverbia į nendrinio stogo sluoksnį giliau nei 3 - 5 cm. Viso to rezultatas: gauname lengvą, tačiau labai atsparią nerūdijančiu plienu sutvirtintą stogo dangą.
Nors jokių struktūrinių pastabų dėl nendrinės stogo dangos nėra, tam tikrus architektūros požymius būtina paminėti. Rekomenduojamas nendrinio stogo nuolydis turėtų būti ne mažiau kaip 35°. Nendrinės dangos storis ar rūšis turėtų būti parenkami pagal stogo atbrailų bei stoglangių pobūdį. 1,5 - 2,2 m. ilgio nendrės plieninių strypų ir nerūdijančio plieno vielos pagalba tvirtinamos prie stogo pagrindo arba lentjuostės. Kiekvienos nendrės apatinė dalis šiek tiek pastumiama nuo stogo šlaito taip, kad tik paskutiniai 2-4 cm. būtų išsikišę laukan, o paties nendrinio stogo storis sudaro nuo 25 iki 35 cm. Dėl dangos storio nendriniai stogai dažniausiai neturi nutekamųjų latakų ar stogvamzdžių, todėl tokie praktiški patarimai, kaip nutekamojo vandens nukreipimo įrengimas, yra būtini.

10. Apželdintas stogas               

Jei terasas ir automobilių stovėjimo aikšteles jau dažnai įrengia ant plokščių stogų, tai stogų sodus kol kas galime sutikti gana retai. Tai dažniausiai yra susiję su didelėmis išlaidomis, kurių reikalauja apželdintų stogų įrengimas ir priežiūra. Tačiau negalime pamiršti, kad apželdinti stogai lyginant su įprastais stogais turi daug privalumų ir papildomų galimybių juos eksploatuojant. Tai galėtų būti gera priemonė ekologijai pagerinti (ypač didmiesčiuose), bei galimybė panaudoti šiuos plotus komercijai : kavinės, teniso kortai ir kt.
Lietuvoje susiformavusi nuomonė, kad apželdinta terasa ar stogas yra nepatikimas - būtinai ims varvėti, augalų šaknys prasiverš net pro stipriausią izoliacinį sluoksnį. Manoma, kad apkraunamos stogo konstrukcijos, reikia daug priežiūros, augalus būtina laistyti, ravėti, be to, augalams augti reikia daug žemės. Šis mitas trukdo realiai suprasti apželdinto stogo įrengimo niuansus ir privalumus. Tokie stogai labai populiarūs Skandinavijos kraštuose, kur tradicijos stogus dengti vietiniais skalūnais, želdinti samanomis išties senos.


10.1. EKSTENSYVUS APŽELDINIMAS


Galima išskirti dvi stogų apželdinimo rūšis – ekstensyvų ir intensyvų. Ekstensyvi apželdinimo sistema - tai gana paprastas ir nesudėtingas žalio stogo įrengimas, minimaliai prižiūrimas, įrengiamas ant sutapdintų stogų ir šlaitinių stogų iki 45º nuolydžio. Tokiam stogui parenkami augalai, kuriems reikia minimalios priežiūros. Tai samanos, žoliniai augalai ir jų deriniai su žole. Ekstensyvus apželdinimas taikomas pramoniniams pastatams, prekybos centrams, gyvenamiesiems namams, garažams.


 
10.2. INTENSYVUS APŽELDINIMAS


          Intensyvi apželdinimo sistema  labiau tinka verslo centrų, kotedžų stogams, elitiniams namams su antstatais. Naudojant intensyvų apželdinimą ant stogo galima sukurti unikalų gamtos kampelį su takeliais, dekoratyviniais krūmais, net žemaūgiais vaismedžiais. Tokioje erdvėje galima vesti derybas su verslo partneriais, ilsėtis po darbo, būti vėsioje žalumoje be dulkių ir triukšmo, o tuo pat metu ir miesto centre. Tačiau tokią egzotišką gamtos oazę įsirengti gana sudėtinga, substrato sluoksnis gali būti net iki 1 metro, o augalai turi būti parinkti labai kruopščiai ir nuolat prižiūrimi.


 
10.3. APŽELDINTO STOGO PRIVALUMAI


Želdinti stogai turi daug praktinių ir ekonominių privalumų. Ir tik po šių savybių - prabangaus pastato požymis.
•   Apželdintas stogas slopina triukšmą iki 50 dB, sumažinamas triukšmo patekimas tiek iš pastato vidaus , tiek iš išorės.
• Teisingai įrengto želdiniais (veja, samanos, gėlynas) apželdinto stogo sistema vidutiniškai  sveria 35 kg/m², po intensyvaus lietaus svoris padidėja iki 53 kg/m². Tokiu būdu tai viena lengviausių stogo dangų.
•  Apželdintas stogas ilgiau eksploatuojamas dėl mažesnio ekstremalių temperatūrų svyravimo bei ultravioletinių spindulių bei cheminio poveikio.
•   Geresnė šilumos izoliacija, leidžianti taupyti energiją. Grunto sluoksnis atlieka šilumos akumuliacinio sluoksnio vaidmenį – garuojanti drėgmė aušina pastatą dienos karščių metu, o naktį grunto šiluma neleidžia jam greitai atvėsti.
•  Įrengus apželdintą stogą maždaug 20-30% sumažėja išlaidos, skiriamos patalpų šildymui ir kondicionavimui.
•  Žaliąjį stogą galima laikyti „kietąja hidroizoliacine sistema“, kuri gaisro atveju apsaugo pastatą nuo ugnies išplitimo taip pat gerai kaip stogas su žvyro skalda.
•  Augalinis substratas arba gruntas sugeria lietaus vandenį, dėl to mažiau apkraunamos kanalizacijos ir lietaus nuvedimo sistemos. Be to tolygus lėtas lietaus vandens garavimas išsaugo natūralų oro drėgnį, taip sukurdamas sveiką patalpos mikroklimatą.
•  Stogo dangos paviršiaus įšilimas mažesnis nei įprasto paviršiaus 2-3 kartus.
•  Moksliškai įrodyta, kad apželdintas stogas apsaugo nuo elektromagnetinio spinduliavimo.
•  Galima paminėti apželdintų stogų teigiamą poveikį ekologiniam paveldui, geresnę būsto kokybę miestuose ir turimo gyvenamojo ploto padidėjimą, kurį galima išnaudoti rekreacijai ir poilsiui.
•  Vidutinė apželdinto stogo kaina 180 Lt/m².
 


11.STOGO DANGAI KELIAMI REIKALAVIMAI

 

1. Stogo ilgaamžiškumas
 
    Stogas sudaro apie 20-25 proc. gyvenamojo namo kainos, todėl investicijos i jį turi būti labai kruopščiai apgalvotos. Parenkama tokia stogo konstrukcija ir stogo danga, kuri tarnautų kiek įmanoma ilgiau. Tik tada įdėtos Į stogą lėšos, tenkančios vieniems jo tarnavimo metams, bus minimalios.
 
       2. Stogo kaina
 
     Stogo kaina yra vienas iš svarbesnių faktorių būsimo namo savininkui pasirenkant stogo dangą. Ji susideda iš kelių sudedamųjų dalių:
1. Pačios stogo dangos (sukomplektuotos) kaina.
2. Stogo paviršiaus paruošimo dangos dengimui kaina.
3. įvairios paskirties plėvelės sėkmingam stogo funkcionavimui užtikrinti kaina.
4. Darbo jėgos sąnaudos ir mechanizacijos lygis stogo dangai įrengti.
5. Stogo dangos atliekų kiekis. Skaičiuodami stogo kainą, statytojai dažnai daro didelę klaidą neįvertindami visų sudedamųjų kainos dalių.
   
  3. Stogo dangos atsparumas ugniai
 
     Kalbant apie atsparumą ugniai, būtina atkreipti dėmesį ne tik Į tai, ar stogo danga tenkina priešgaisrines normas ir taisykles bet ir į tai, su kokiomis problemomis gaisrininkai susiduria gesindami degančius stogus, kai stogo dangą sunku nuardyti. Stogą ardyti tuo sunkiau, kuo didesniais lakštais jis uždengtas.
 
        4. Stogo dangos poveikis stogo konstrukcijai
 
    Didelis rūpestis dengiant stogus - dangą laikančių konstrukcijų vėdinimas, be kurio dėl kondensato atsiradimo (o tai neišvengiama) rizikuojame supūdyti grebėstus ar ištisinį paklotą po stogo danga. O tada stogas "pasmerktas" trumpalaikiam tarnavimui
 
        5. Stogo estetika (komplektacijos pilnumas, nuolydžio galimybės ir kt.)
 
    Stogas lemia apie pusę namo vaizdo, todėl jo išvaizda labai svarbi. Taip pat svarbi stogo spalva bei jos derėjimas prie sienų ir aplinkos.
 
        6. Ekologiškumas
 
    Stogo plotas dažniausiai atitinka naudingą namo plotą, todėl svarbu, kad jo danga būtų ekologiška ir nekenktų nei žmogui, nei aplinkai. Pavyzdžiui, asbestiniai stogai yra kenksmingi.

 

Sniego apkrova
 
     Stogą veikianti sniego apkrova apibūdinama charakteringaja verte sk, kuri apskaičiuojama kaip atskaitinės sniego apkrovos vertės s0 ir formos koeficiento  sandauga:
 
sk =  s0;
 
Atskaitinė vertė
 
     Atskaitinė sniego apkrovos vertė priklauso nuo pastato buvimo vietos. Įlinkiui įvertinti paprastai naudojama sniego apkrovos vertė s = sk.
      Apkrovos sumažinimo koeficientas Y nustatomas (priedai, 1 lentelė)
 
 
Vėjo apkrova


     Vėjo apkrovos poveikį stogo dangai ir sienų apdarui lemia formos koeficientas ir charakteringoji vėjo slėgio vertė qk:
 
                                                                                 Wk =  qk.
Formos koeficientas m priklauso nuo vėjo krypties ir pastato formos, kaip nurodyta žemiau pateiktoje lentelėje ir sekančiame puslapyje.
     Vertė qk nustatoma pagal atskaitinį vėjo greitį vref, žemės reljefo tipą ir pastato aukštį. Vėjo greičio vref vertė yra parenkama atsižvelgiant į pastato buvimo vietą.
     Po to, atsižvelgdami į žemės reljefo tipą ir pastato aukštį, (priedai, 2, 3, 4, 5 lentelės) įvertiname vertę qk.
    Jeigu vėjas pučia nuo tam tikro žemės reljefo tipo link kito, vėjo apkrova nekinta 2 pirmuosius naujojo  žemės reljefo tipo kilometrus.
  

IŠVADOS

Apie 80 proc. gyvenimo žmonės praleidžia pastatuose, todėl namo stogas - viena iš pagrindinių pastato sudėtinių dalių, kurį  tiesiogiai veikia atmosfera, tai yra, stogas saugo nuo kritulių ir vėjo, šalčio, karščio (atmosferos poveikio) ir kt. ne tik mus, bet ir gyvybiškai svarbias pastato dalis, konstrukcijas, gaminius. Todėl jis turi atitikti jam, o tiksliau stogo dangai keliamus reikalavimus kaip ilgaamžiškumas, ekonomiškumas, atsparumas ugniai, estetiškumas ir taip toliau.


Techninių reikalavimų statybos reglamentas STR 2.05.02:2001 "Statinių konstrukcijos. stogai"
88. Šlaitinių stogų, dengtų bituminėmis čerpėmis, dangos įrengimo reikalavimai:
88.1. bituminėmis čerpėmis dengtų šlaitinių stogų nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 10o;
88.2. stogo plokštumų susikirtimo vietos ir apšiltinto stogo sandūrų su neapšiltintu stogu vietos turi būti sutvirtintos papildomais hidroizoliacinės dangos sluoksniais;
88.3. esant galimybei, vėdinimo šachtos, deflektoriai, vamzdžiai ir kita inžinerinė įranga turi būti stogo kraigo dalyje. Jų praėjimo per stogą vietos turi būti užsandarintos;
88.4. stogo sandūros prie sienų ir prie kitų vertikalių paviršių turi būti patikimai užsandarintos su tam tikslui pritaikytomis dangomis, kad į stogo konstrukcijas nepatektų vanduo. Ant vertikalių paviršių sandarinantys sluoksniai turi būti užleisti ne mažiau kaip 150 mm ir patikimai užsandarinti;.
88.5. bituminės čerpės turi būti patikimai pritvirtintos prie pakloto.
89. Šlaitinių stogų, dengtų banguoto beasbesčio šiferio lakštais, dangos įrengimo reikalavimai:
89.1. banguoto šiferio lakštais dengtų šlaitinių stogų nuolydis turi būti didesnis kaip 7o;
89.2. banguoto šiferio lakštų pritvirtinimo vietos turi būti ant bangos viršaus;
89.3. šiferio dangoje stogo nuolydžio kryptimi kas 18 m turi būti įrengtos deformacinės siūlės. Kai pastato ilgis iki 25 m, deformacinės siūlės nebūtinos;
89.4. antenos ir įvairios atotampos turi būti tvirtai pritvirtintos prie stogo pagrindo konstrukcijų ir pereiti per stogo dangą per skyles šiferio lakštų bangų paviršiumi. Šios skylės turi būti užsandarintos;
89.5. esant galimybei, vėdinimo šachtos, deflektoriai, vamzdžiai ir kita inžinerinė įranga turi būti stogo kraigo dalyje;
89.6. stogo plokštumų susikirtimo vietos turi būti sustiprintos papildomais hidroizoliacinės dangos sluoksniais;
89.7. stogo sandūros prie sienų turi būti padengtos skarda. Skarda turi būti užleista ant vertikalaus paviršiaus ne mažiau kaip 150 mm. Prie vertikalaus paviršiaus tvirtinamos skardos kraštas turi būti patikimai užsandarintas, kad į stogo konstrukcijas nepatektų vanduo. Skarda ant banguoto šiferio lakštų turi uždengti bent vieną visą lakšto bangą;
89.8. stogo vietose, kuriose numatomos praėjimų ir vaikščiojimo zonos, turi būti įrengti ne mažesnio kaip 400 mm pločio paklotai.
90. Šlaitinių stogų, dengtų beasbesčio lygaus šiferio ar panašiomis plokštelėmis, dangos įrengimo reikalavimai:
90.1. beasbesčio lygaus šiferio ar panašiomis plokštelėmis dengtų šlaitinių stogų nuolydis turi būti didesnis kaip 25o;
90.2. stogo plokštumų susikirtimo vietos ir apšiltinto stogo sandūrų su neapšiltintu stogu vietos turi būti sutvirtintos papildomais hidroizoliacinės dangos sluoksniais;
90.3. antenos ir įvairios atotampos turi būti tvirtai pritvirtintos prie stogo pagrindo konstrukcijų. Skylės stogo dangoje turi būti užsandarintos;
90.4. esant galimybei, vėdinimo šachtos, deflektoriai, vamzdžiai ir kita inžinerinė įranga turi būti stogo kraigo dalyje. Jų praėjimo per stogą vietos turi būti užsandarintos;
90.5. stogo sandūros prie sienų ir prie kitų vertikalių paviršių turi būti padengtos skarda ir patikimai užsandarintos, kad į stogo konstrukcijas nepatektų vanduo. Skarda turi būti užleista ant vertikalaus paviršiaus ne mažiau kaip 150 mm ir patikimai užsandarinta. Ant stogo dangos skarda turi būti užleista ne mažiau kaip per pusę plokštelės pločio, bet ne mažiau kaip 150 mm;
90.6. plokštelės turi būti patikimai pritvirtintos prie pakloto.
91. Šlaitinių stogų, dengtų čerpėmis, dangos įrengimo reikalavimai:
91.1. čerpių stogo nuolydžiai ir čerpių tvirtinimas turi atitikti čerpių gamintojo įrengimo instrukcijos reikalavimus. Kai stogo nuolydis per 50o, turi būti tvirtinamos visos čerpės;
91.2. antenos ir įvairios atotampos turi būti tvirtai pritvirtintos prie stogo pagrindo konstrukcijų. Skylės stogo dangoje turi būti užsandarintos;
91.3. esant galimybei, vėdinimo šachtos, deflektoriai, vamzdžiai ir kita inžinerinė įranga turi būti stogo kraigo dalyje. Jų praėjimo per stogą vietos turi būti užsandarintos;
91.4. stogo plokštumų susikirtimo vietos turi būti sutvirtintos papildomais hidroizoliacinės dangos sluoksniais;
91.5. stogo sandūros prie sienų ir kitų vertikalių paviršių turi būti padengtos skarda. Skarda turi būti užleista ant vertikalaus paviršiaus ne mažiau kaip 150 mm. Prie vertikalaus paviršiaus tvirtinamos skardos kraštas turi būti patikimai užsandarintas, kad į stogo konstrukcijas nepatektų vanduo. Ant stogo dangos skarda turi būti užleista ne mažiau kaip 150 mm.
92. Šlaitinių stogų, dengtų falcais sujungtais skardos lapais, dangos įrengimo reikalavimai:
92.1. šlaitinių stogų, dengtų falcais sujungtais skardos lapais, mažiausias leistinas nuolydis 7o;
92.2. jei šlaitinio stogo nuolydis mažesnis už 25o, visos skardos jungtys turi būti su dvigubais falcais;
92.3. karnizuose turi būti ištisinis 700 mm pločio lentų paklotas;
92.4. ant stogo šlaito, tvirtinamo nuosvyriojo stogo latako vietoje, į abi puses po 500 mm nuo šio latako žemiausio taško turi būti įrengtas ištisinis lentų paklotas;
92.5. stogo šlaitų susikirtimo vietose, prie švieslangių ir kitose vandens susikaupimo požiūriu pavojingose stogo vietose turi būti dvigubi skardos lakštų sujungimo falcai;
92.6. falcais sujungtos skardos stogo danga turi būti dengiama ant medinių grebėstų. Atstumas tarp grebėstų turi būti ne didesnis kaip 200 mm;
92.7. stovintieji skardos falcai turi būti įrengti stogo nuolydžio kryptimi, o gulstieji falcai turi netrukdyti vandeniui nuo stogo nutekėti ir būti montuojami ties grebėstais;
92.8. stogo nuolydžio kryptimi ties stovinčiaisiais falciniais sujungimais skarda turi būti tvirtinama ne didesniais kaip 600 mm intervalais;
92.9. prie vertikalių paviršių skarda turi būti pakelta į viršų ne mažiau kaip 150 mm ir patikimai užsandarinta, kad į stogo konstrukcijas nepatektų vanduo;
92.10. antenos ir įvairios atotampos turi būti tvirtai pritvirtintos prie stogo pagrindo konstrukcijų. Skylės stogo dangoje turi būti užsandarintos;
92.11. esant galimybei, vėdinimo šachtos, deflektoriai, vamzdžiai ir kita inžinerinė įranga turi būti stogo kraigo dalyje. Jų praėjimo per stogą vietos turi būti užsandarintos.
93. Šlaitinių stogų, dengtų profiliuotos skardos lakštais ir skardos čerpėmis, dangos įrengimo reikalavimai:
93.1. profiliuotos skardos lakštais ir skardos čerpėmis dengtų šlaitinių stogų nuolydis turi būti ne mažesnis už 7o;
93.2. profiliuotos skardos lakštai ir skardos čerpės turi būti patikimai pritvirtinti;
93.3. po profiliuotos skardos lakštais ir skardos čerpėmis būtina įrengti ištisinį specialiosios dangos (hidroizoliacinį ar antikondensacinį) sluoksnį. Šis sluoksnis turi nesiliesti su stogo danga;
93.4. hidroizoliacinis ar antikondensacinis sluoksniai turi būti tokie, kad užtikrintų profiliuotos skardos lakštų ar skardos čerpių dangos apatinio paviršiaus vėdinimą ir kondensato nutekėjimą;
93.5. stogo plokštumų susikirtimo vietos turi būti suvirtintos papildomais hidroizoliacinės dangos sluoksniais;
93.6. stogo sandūros prie sienų ir kitų vertikalių paviršių turi būti padengtos skarda. Skarda turi būti užleista ant vertikalaus paviršiaus ne mažiau kaip 150 mm. Prie vertikalaus paviršiaus tvirtinamos skardos kraštas turi būti patikimai užsandarintas, kad į stogo konstrukcijos nepatektų vanduo. Ant stogo dangos skarda turi būti užleista ne mažiau kaip 150 mm;
93.7. antenos ir įvairios atotampos turi būti tvirtai pritvirtintos prie stogo pagrindo konstrukcijų. Skylės stogo dangoje turi būti užsandarintos;
93.8. esant galimybei, vėdinimo šachtos, deflektoriai, vamzdžiai ir kita inžinerinė įranga turi būti stogo kraigo dalyje. Jų praėjimo per stogą vietos turi būti užsandarintos.
94. Šlaitinių stogų (dengtų kitų tipų dangomis, negu paminėtuose 87-93 punktuose) reikalavimai:
94.1. bendrieji reikalavimai šių dangų įrengimo reikalavimai atitinka 4 skyriuje nurodytus reikalavimus;
94.2. stogo plokštumų susikirtimo vietos turi būti sutvirtintos papildomais hidroizoliacinės dangos sluoksniais;
94.3. stogo sandūros prie sienų ir prie kitų vertikalių paviršių turi būti patikimai užsandarintos su tam tikslui pritaikytomis dangomis, kad į stogo konstrukcijas nepatektų vanduo. Ant vertikalių paviršių sandarinantys sluoksniai turi būti užleisti ne mažiau kaip 150 mm ir patikimai užsandarinti;
94.4. antenos ir įvairios atotampos turi būti tvirtai pritvirtintos prie stogo pagrindo konstrukcijų. Skylės stogo dangoje turi būti užsandarintos;
94.5. esant galimybei, vėdinimo šachtos, deflektoriai, vamzdžiai ir kita inžinerinė įranga turi būti stogo kraigo dalyje. Jų praėjimo per stogą vietos turi būti užsandarintos.

 


 

Žymos:
Siferis Eternit šiferis Stogo danga Stogo dangos Stogo skarda Lietaus nuvedimo sistemos

Atgal
Visos akcijosSiųsti užklausimą Pildyti užsakymą Kaip pirkti UŽKLAUSIMAS DĖL STATYBOS
IR MONTAVIMO DARBŲ
Titulas Gazelė pažymi, kad UAB Vedrana yra viena iš sėkmingiausiai dirbančių ir spačiausiai besivystančių įmonių Lietuvoje
ESI STOGDENGYS? GAUK UŽ PIRKINIUS BONUSUS!ESI STOGDENGYS? GAUK UŽ PIRKINIUS BONUSUS! >>>
Akcijų prenumerata
Gauk akcijas laiku!Gauk akcijas laiku!
KAIP PIRKTI?

PREKYBOS CENTRE

  • Vedrana prekybos centreprekybos centre
  • Vedrana prekybos centre
  • Vedrana prekybos centreapmokėjimas vietoje
  • Vedrana prekybos centre
  • Vedrana prekybos centreprekes jūsų bagažinėje
 

TELEFONU

  • Prekės telefonuskambutis
  • Vedrana prekybos centre
  • Prekės telefonuelektroninė sąskaita
  • Vedrana prekybos centre
  • Prekės internetuprekės jūsų kieme
 

INTERNETU

  • Prekės internetuužklausa internetu
  • Vedrana prekybos centre
  • Prekės internetuelektroninė sąskaita
  • Vedrana prekybos centre
  • Prekės internetuprekės jūsų kieme
 

GALIMYBĖ PIRKTI LIZINGU

  • Prekės internetulizingo sutarties pasirašymas prekybos centre
  • Vedrana prekybos centre
  • prekės jūsų kiemeprekės jūsų kieme
 
 

ATSISKAITYMAS SU KURJERIU

  • Prekės internetuužklausa internetu
  • arba
  • Prekės telefonuskambutis
  • Vedrana prekybos centre
  • prekės jūsų kiemeprekės jūsų kieme
  • Vedrana prekybos centre
  • atsiskaitymas su kurjeriuatsiskaitymas su kurjeriu
 
 
MES NE ELEKTRONINĖ PARDUOTUVĖ - MES TIKROJI PARDUOTUVĖ INTERNETE
© 2008 UAB "Vedrana".