Kokliai|Kokliai kaina|Kokliai krosnims / UAB Vedrana

Kokliai

Kokliai

Koklių komplektus galima užsisakyti, kadangi parduotuvėje palaikomas ne pilnas asortimentas; Parduodami kokliai kaip kompletais taip ir iškomplektuoti k okliai statant krosnį arba židinį pagal savo individualų projektą.Parduodame: kokliai židiniams, kokliai krosnims, kokliai glazuruoti, kokliai neglazuruoti, kokliai spalvoti, kokliai bespalviai, kokliai su piešiniu, kokliai kampiniai, karnizai, rozėtės, lygus, glazuruoti kokliai. Pristatome VISOJE LIETUVOJE. Konsultuojame, surenkame nestandartinius komplektus.

L11

L22

St1

St11

St2

St22

St3

St33

St4

St44

St.o

St.v

St.m

St55

St66

St77

St8

St88

Kr.f

Z.Kr

Mūsų technologiniame amžiuje žmonės didelį dėmesį skiria savo būsto apipavidalinimui. Pamirštų tradicijų įkūnijimu galima pavadinti koklinių krosnių ir židinių pritaikymą šiuolaikiniame interjero stiliuje. Mūsų namuose vis dažniau statomi židiniai, bet apie krosnis vis dėlto irgi nepamirštama. Jos vilioja savo magiška šiluma, kurią malonu liesti.

Židinys yra interjero dalis. Jis vilioja savo magiška šiluma, kurią malonu liesti. Atviras ugnies vaizdas sukurs kambaryje ypatingą koloritą ir teigamų emocijų atmosferą.

Prie krosnies malonu prisilglausti nugara šaltais žiemos vakarais arba šildyti delnus.

Keramikos dekoratyvinių koklių krosnys ir židiniai yra vieni iš architektūros interjero vertingų paveldo objektų-atspindinčių laikmečio kultūrinę dvasią, formas, spalvą, ornamentų išraišką ir jų derinius.
Lietuvoje archeologiniuose radiniuose, muziejuose ar privačiose kolekcijose aptinkami ir saugomi kokliai datuojami XIV-XVIII a. Pasitaiko, kad pavieniai tokių koklių pavyzdžiai, įmontuojami vėlyvesnio laikotarpio, pakeitusiose dekoro stilistiką, naujai permūrytose krosnyse.
XIX a. antroje pusėje- XX a. pradžioje statytos krosnys, bei krosnys–židiniai dažniausiai yra istorizmo stiliaus su akcentuotomis puošniomis karūnomis ir masyviu karnizu statinio centrinėje dalyje arba žemiau pakuros durelių. Šiam laikmečiui charakteringi ampyro stiliaus elementai (restauruoti židiniai Prezidentūroje). Baroko stiliaus elementų turintis restauruotas židinys yra „Vilniaus banko“ patalpose, Vilniuje. Reljefinio ornamento kokliams būdingi augaliniai, geometriniai motyvai. Kartais krosnies kartušo ar karūnos dekore vaizduojamas žmogaus portretas ar angelo figūra, medžioklės siužetai. Charakteringas tokių krosnių pavyzdys yra trys restauruotos krosnys, esančios A. Mickevičiaus viešosios bibliotekos patalpose, Vilniuje.
Krosnys ar židiniai dažnai buvo statomi iš baltų redukcijos būdu degtų koklių. Spalvotų glazūrų kokliams glazūruoti dažniausiai buvo naudojamos transparantinės cheminėje sudėtyje turinčios švino glazūros, kurioms būdingos rudos, žalios bei gelsvos spalvos.
Bėgant metams koklių gamyba vis tobulėjo. Šiuolaikiniai kokliai tapo didesni, spalvingesni bei lengvesni.
Mes siūlome Jums pagal vokiečių technologiją pagamintų įvairių formų ir spalvų koklių židiniams bei krosnims asortimentą. Šie kokliai pagaminti iš baltojo molio yra kokybiški ir lengvai sumontuojami. Iš gausaus siūlomo asortimento Jūs tikrai išsirinksite savo skoniui bei širdžiai mielų koklių ar kitų keraminių dirbinių. Pastatyta koklinė krosnis ar židinys, Jūsų namuose tikrai suteiks nepakartojamą šilumos ir jaukumo farmoniją.
Kokliai Krosnims

Kokliai Krosnims

Kokliai Lietuvoje pradėti gaminti XIV a. Gamybos patirtis atėjo iš Vakarų. Manoma , kad XIII a. antroje pusėje koklius pradėjo gaminti ir naudoti vokiečiai. Vėliau jų gamyba persikėlė į Pabaltįjį ir Baltarusiją.

Savo meniška išvaizda ir kruopščia gamybos technologija kokliai artimesni ne statybinei , o dailiajai keramikai, tačiau pagal paskirtį priskirti statybinei, nes naudojami krosnių ir židinių apdailai. Tai architektūrinė apdailos keramika.

Patys ankstyvieji kokliai buvo apvalių, kiek vėliau keturkampių puodelių pavidalo ir mūryti dugneliu į krosnies vidų .Tokių koklių sienelė buvo panaši į bičių korį. Rytų Lietuvoje puodelio pavidalo koklių ( puodeliniai ) kokliai naudoti iki XVII a. kartu su vėliau juos išstūmusiais keturkampiais kokliais.

XVI a atsirado keturkampiai ( dėžiniai) kokliai Jie buvo skirtingų formų – tiesūs, kampiniai, karniziniai. Paplito koklių puošyba augaliniais ir geometriniais ornamentais, gamtos vaizdais, medžioklės ir kitokiomis scenomis, žmonių atvaizdais, net portretais, valstybiniais herbais. Tokie kokliai jau glazūruoti įvairiaspalvėmis glazūromis.

Lietuvoje didžiausia koklių kolekcija surinkta 1955 – 1964 m., kasinėjant Vilniaus Žemutinės pilies XVI a. vidurio – VVII a. vidurio sluoksnius. Surinkta 20 000 koklių šukių. Rasti pamatai dviejų krosnių, kurioms naudoti puodeliniai kokliai, ir vienos krosnies su dėžiniais kokliais. Pamatų matmenys: 125x90 ir 360x180 cm .Manoma, kad koklinės krosnys buvo statomos Lietuvos pilyse jau nuo XIV a. antrosios pusės. XIV a. puodelinių koklių rasta tarp Gardino ir Trakų pilių archeologinių radinių.

XVI a. viduryje ir antrojoje pusėje Vilniaus Žemutinėje pilyje toliau naudojami minėtų tipų puodeliniai ir dėžiniai kokliai. Pirmieji dažniausiai neglazūruoti ir tik retkarčiais puošti žalia glazūra. Jie naudoti tarnų kambariuose. Dėžinių koklių keturkampė arba kvadratinė plokštė puošiama ornamentu, o įvairaus aukščio rėmelis žiedžiamas. Rėmelyje išduriamos skylės pritvirtinimo vielai įverti. Krosnies paskirtis ne tik šildyti, bet ir puošti patalpą. Dėžiniai kokliai puošti įvairiaspalvėmis glazūromis: plačiai naudota žalia, mėlyna, balta, rečiau - raudona spalva.

Dėžinius koklius puošta labai įvairiai. Buvo mada net portretus piešti. Juose vaizduojami vyrai su renesansui būdingais drabužiais ir kepurėmis, su auksinėmis grandinėmis arba juostomis ant krūtinės. Didelė spalvotų glazūrų įvairovė XVI a. pabaigoje ir XVII a. kokliuose portretai išnyko, liko tik žmogaus veido – galvos motyvai.

Mėgstama koklius puošti ir augaliniu ornamentu, tačiau šis motyvas dažniausiais derinamas su kitais puošybos tematikos elementais. Vien tik šiuo motyvu puoštų koklių pasitaiko nedaug. Jie labai spalvingi: to paties augalo vienas lapas mėlynas, kitas geltonas ar žalias; lapai ryškiai stilizuoti.

XVII a. pirmojoje pusėje atsirado kiliminių koklių – be piešinio rėmelių. Tokio koklio piešinys derinamas su gretimo koklio piešiniu ir sudaro didesnį vaizdelį arba ornamentą.

XVI a. vidurio ir pabaigos sluoksniuose rasta labai gražių karnizinių koklių, kuriais baigiamas krosnies viršus. Jie puošiami augaliniais ir geometriniais motyvais, dažnai abu motyvai panaudojami kartu. Kokliai glazūruoti įvairiaspalvėmis spalvomis.

XVII a. sluoksniuose rasta ažūrinių plokščių krosnies viršui užbaigti. Jos neturi rėmelio užpakalinėje pusėje ir krosnies viršuje tvirtinamos siaura apatine plokštuma. 14-18 cm aukščio plokštės puoštos įvairiais motyvais ir įvairiaspalvėmis glazūromis.

Vėliau puošnius koklius gamino didikų įsteigtos manufaktūros ir gamyklos. Pažymėtina Radvilų majolikos gamykla Neborove ( Lenkija), kurios dirbiniai plačiai naudoti visoje Lietuvije. Neborove buvo gaminami baroko stiliaus kokliai su figūromis, portretais, herbais, puošti glazūromis. Koklius modeliavo vilnietis skulptorius S.Celinskis ir nemažas būrys tapytojų. Manufaktūra veikė 1881 – 1892 m.

Apžvelgiant koklių gamybos raidą Lietuvoje, tenka pastebėti, kad jie atsirado tuomet, kai jau kūrėsi keraminės gamybos įmonės ir turėta nemaža šios gamybos patirtis. Joks kitas keramikos dirbinys nereikalauja tiek daug rankų darbo kaip kokliai.