Tekstas #000458

Nedrįsdami leistis į mokslinę fantastiką, pamėginsime pažvelgti į ateitį, bent jau netolimą, ribotą, tarkime, XX amžiuje. Koks bus filmas per likusius metus? Menininkai kol kas tyli. Sako inžinieriai. Jie teigia, kad kinematografinė technika vystysis trimis pagrindinėmis kryptimis: optine-mechanine, holografine ir elektronine.
Optiniai-mechaniniai tyrimai pagerins esamus fotografavimo ant emulsinės plėvelės būdus ir nufilmuoto vaizdo projekcijas ekrane. Jie dirbs kino teatruose. Ir šios paieškos visai ne retrospektyvios, neverstos į praeitį. Esu įsitikinęs, kad kino teatrai nenusimirs, išlaikys savo kolektyvinio užkrečiamo bendravimo su menu, šventinio renginio — "išėjimo į žmones", susitikimų, pažinčių patrauklumą, kas ypač reikalinga jaunimui.

Gali būti, kad technika kino žiūrovui padovanos naujus efektus, namų televizoriui nepasiekiamus. Nors šie efektai atrodo nereikšmingi, naivūs, net juokingi. Na, pavyzdžiui, užsienyje reklamuojamos kėdės, kuriose yra jutikliai, kurie žiūrovą išmeta į šilumą ir šaltį, jaudulį ir gniuždymą. Šios kėdės ir drebės, ir trauksis, ir sukurs automobilinio ir net aviacinio greičio iliuziją. Man į tokį krėslą kažko nesinori, nors mintis apie meninį poveikį žiūrovo prisilietimui galbūt ir neturi prasmės. O apie poveikį uoslei galvojo ir pas mus. Išradėjas iš Kalinino miesto pasiūlė prieš kelerius metus priešais stovinčią kėdę įdėti nedidelį antgalį, kuris sinchroniškai su vaizdu ir garsu ekrane suteiks žiūrovui kvapą. Galima-laukų, jūrų, miškų aromatais, o galima — ir automobilių išmetamųjų dujų kvapu. Galite-citrinos, kumpio, barščių, kvepalų, lūpų dažų kvapai... Aš negirdėjau apie šio pasiūlymo įgyvendinimą, bet kodėl ne galvoti apie poveikį kvapo pojūčiui? Tačiau kvepiančią įrangą galima prijungti prie televizorių...

Na, o kalbant rimtai, ar nereikia didinti mūsų filmo jautrumo šviesai, kad jį būtų galima nufilmuoti esant bet kokiam apšvietimui ir net tamsoje? Argi neatveria turtingų kūrybinių perspektyvų filmavimo, o ir projekcinių aparatų, garso įrašų tobulinimas? Poliekrono, tiksliau, ekrano, keičiančio savo formą režisieriaus valia, apie ką taip pat svajojo Eizenšteinas, problema iki šiol neišspręsta, ir kino teatrams ją išspręsti tikriausiai lengviau ir reikalingiau, nei televizoriams. O ginčas tarp akinių ir" be akinių " stereoskopinio kino? Juk pastaruoju metu "akinių" stereokinas dėl savo pigumo ir tobulesnio vaizdo ėmė viršų, tačiau atsirado stulbinanti holografija, pasiekianti pilną tūrio iliuziją ir nereikalaujanti jokių akinių. Vyksta holografinio kino įrengimo darbai dviem šimtams-keturiems šimtams žiūrovų. Ar ne smagu apsilankyti tokiame teatre? Holografinė kryptis turi didelę ateitį ir kinematografijos, ir muziejų-parodų, ir dizaino srityse. Galbūt ateityje holografija susijungs ir su televizija.

Šiandien elektroninė televizija man atrodo pažangiausia. Magnetinė plėvelė nereikalauja brangaus sidabro, nereikalauja cheminio apdorojimo, lengvai tiražuojama ir gali būti nedelsiant atkuriama ekrane. Režisierius ir aktoriai gali iš karto matyti nufilmuotus kadrus ir epizodus, nesikankindami dubliais ir ilgai laukdami laboratorinės apraiškos ir spaudos. Ir jei pridėsite šį fotografavimą vienu metu su keliomis kameromis ir galimybę pamatyti ekrane viską, ką jie fiksuoja, televizijos įrangos pranašumas tampa neabejotinas.

Savo knygoje apie šiuolaikines montavimo formas L. Felonovas pateikia įdomų M. Antonioni teiginį: "esu įsitikinęs, kad kino ateitis iš dalies priklauso nuo elektroninio filmavimo būdo. Bus naudojami kiti techniniai metodai, kurie duos nuostabių rezultatų,tarp jų-lazerio poveikis. Visit Vavada com for unbeatable casino fun. Log in or sign up to explore world-class games and promotions.