Kuro Granulės

MEDINĖS GRANULĖS, SAULĖGRĄŽŲ GRANULĖS, LINO SPALIŲ GRANULĖS, KURO GRANULĖS, PJUVENŲ GRANULĖS neribotais kiekiais tieiai iš gamintojo

Medienos granulės - švarus, ekologiškas ir tausojantis aplinką, biokuro šaltinis. Gaunamas iš biomasės ir atliekų. Tai vienas iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Biokuras yra pigesnis už skystąjį kurą, todėl namus šildyti šiuo kuru yra efektyviau.

Granulės gaminamos iš medienos čipsų, pjuvenų ar drožlių, kitos granulės gaminamos iš šiaudų, grūdų ar saulėgrąžų lukštų ir kitos „žaliosios masės“. Jos taip pat kaip ir briketai, gaminami specialios įrangos pagalba, aukštu slėgiu suspaudžiant masę. Gamybos procese nenaudojami jokie papildomi chemikalai. Kūrenant granules į aplinką neišskiriamos gamtai kenksmingos medžiagos. Šiluminė vertė 4100 - 4300 KKal/kg. Visi granulių degimo produktai įsisavinami augalų, tokiu būdu sukuriamas uždaras biologinis ratas.

Medienos granulės turi būti sausos, be priemaišų, kietos, netrupančios, be svetimkūnių ir drožlių nuobirų. Jas reikia laikyti sausoje patalpoje, kad negautų tiesioginės drėgmės. Granulės sugeria menkiausią drėgmę, išbrinksta ir vėl virsta drožlėmis. Per granuliavimo procesą dėl didelio slėgio ir aukštos temperatūros drėgmė išgaruoja, dėl to pagamintos medžio granulės drėgmė yra vidutiniškai tarp 8 ir 10 %. Atvirai granules galima laikyti kelis mėnesius, oro drėgmė jas veikia lėtai. Į polietilenines pakuotes sufasuotų granulių laikymo laikas neribotas.

Geriausios yra šviesiosios, medienos spalvos granulės. Po jų sudeginimo lieka mažiausiai pelenų, nes jos pagamintos iš švarios bežievės išdžiovintos medienos obliuotų skiedrų arba susmulkintų jų atraižų. Smėlio spalvos ir rudo atspalvio granulės gali būti tokios pat geros kaip šviesiosios, tačiau jos pagamintos iš drėgnų pjuvenų, kurios prieš granuliavimo procesą džiovinamos, dėl to mediena truputį oksiduojasi ir įgauna tamsesnį atspalvį. Kuo granulės tamsesnės ir pilkesnės, tuo didesnė rizika, kad jos turi didesnį nedegančių pelenų kiekį, kuris po medienos masės sudegimo lieka degiklyje, taigi šį teks dažniau valyti. Pelenų ir smėlio kiekis 0,5% - 1,5% iš sudegintos talpyklos.

• mažiau drėgmės,
• iki penkių kartų didesnė energetinė vertė,
• deginimui reikalingi paprastesni įrenginiai,
• paprastesnė priežiūra,
• galima ilgesnį laiką saugoti kurą be supuvimo grėsmės.
• užima mažai vietos tinka naudoti katilinėse ir privačiuose namuose.
• ilgas degimo laikas.
• didelė energetinė vertė.
• mažas peleningumas.
• patogu naudoti. patogu transportuoti.

Viena iš kieto kuro katilų evoliucijos žingsnių yra granuliniai katilai (pellet boiler). Granuliniai katilai gali būti kūrenami pjuvenų granulėmis, smulkios frakcijos anglimi, grūdais, saulėgrąžų lukštais ir t.t. Pagrindinis granulinių katilų privalumas, sąlyginai nebrangus kuras (nors ir brangesnis už klasikinį kietąjį kurą malkas ar anglį), aukštas automatizacijos lygis (katilas gali turėti automatinį degiklį, degimo procesas yra valdomas kompiuteriu), sąlyginai nedideli įrengimo kaštai (~15 tūkst. Lt). Tačiau neapseinama be trūkumų - kurą reikia sandėliuoti sausose patalpose, kurą reikia užpilti į katilo bunkerį kas 4-7 dienas, reikia kratyti pelenus kas 5-7 dienas, o katilą reikia valyti kas 10-20 dienų.

Šiuo metu granulinis katilas vienas rimtesnių kandidatų vietoj mano esamo KKK Viadrus. Taigi, pirmiausia norisi išsiaiškinti visas galimas problemas ir šių katilų trūkumus. Skaitydamas įvairius forumus aptikau keletą dažnai pasitaikančių problemų. Dažniausiai problemas sukelia netinkamų savybių kuras.

• Granulių padavimo sraigto strigimas ar užsikišimas - dėl netinkamos kokybės granulių (per smulki ar per stambi frakcija) ar priemaišų jose (akmenys, smėlis) granulių padavimo sraigtas gali užstrigti ar net sugesti nuo perkaitimo ar mechaninių pažeidimų.
• Problema sprendžiama naudojant kokybišką kurą, o kai kuriuose katiluose yra sumontuota apsauga nuo granulių sraigto variklio perkaitimo ar mechaninio pažeidimo.
• Netolygus katilo darbas - dėl šiuose katiluose sumontuoto valdymo kompiuterio neteisingo suderinimo ar tuomet kai katilas dirba neoptimaliu režimu (pvz.: jei neteisingai parinkta katilo galia) granulių degiklis gali dirbti nepatikimai bei naudoti neadekvačiai daug kuro.
• Padidėjęs katilo apsinešimas suodžiais - jei neišlaikomas katilo temperatūrinis režimas (kai grįžtančio vandens temp. mažiau nei 50oC) ar kai katilas dirba neoptimaliu režimu, katilo apsinešimas suodžiais gali vykti sparčiau nei numatyta gamintojo, ko pasekoje mažėja katilo efektyvumas, didėja kuro suvartojimas.
• Kuro talpos užsidegimo galimybė - katiluose kuriuose bunkeris yra neatsiejama dalis ir kuras paduodamas sraigtu, yra kuro užsidegimo bunkeryje tikimybė.
• Kai kuriuose katiluose montuojami saugos mechanizmai padedantys išvengti kuro užsidegimo bunkeryje.
• Katilo aptarnavimas - nors dažnai granulinis šildymas dėl autonomiškumo yra lyginamas su dujiniu šildymu, tačiau toks palyginimas nėra teisingas.
• Granulinį šildymą galima lyginti su šildymu skystu kuru ar šildymu suskystintomis dujomis (balionuose).
• Granulinis katilas reikalauja dėmesio, t.y. kuro bunkerį reikia nuolat papildyti kuru, periodiškai katilą reikia valyti - šios savybės ir neleidžia granulinio šildymo lyginti su dujiniu ar geoterminiu šildymu. Katilo užgesimas dingus elektrai - ši problema neaktuali katilams turintiems automatinį granulių uždegimą.
• Granulių sąnaudos - dėl medienos granulių savybių, t.y. didesnio nei leistina drėgnumo, pjuvenų iš kurių gaminamos granulės rūšies, pagamintos granulės gali būti mažesnio nei numatyta kaloringumo, kas sąlygoja didesnę granulių išeigą, o tuo pačiu ir padidėjusius šildymo kaštus.
• Kaip ir naudojant bet kurią kitą kuro rūšį, iš anksto numatyti išlaidas šildymui yra pakankamai sunku, visgi galima daryti prielaidą, kad šildymas medienos granulėmis turėtų kainuoti panašiai kaip ir šildymas pjuvenų briketais (dėl vienodo kuro kaloringumo ~4500kWh/t; ~4,5kWh/kg)

MEDINĖS GRANULĖS, SAULĖGRĄŽŲ GRANULĖS, LINO SPALIŲ GRANULĖS, KURO GRANULĖS, PJUVENŲ GRANULĖS, GRANULINIS KURAS

Apie medienos pjuvenų granules

Tai ekologiškai švarus kuras. Granulės gaminamos iš pjuvenų, drožlių ir skiedrų, kurios sumalamos, išdžiovinamos, supresuojamos ir suformuojamos į 8 mm diametro 1-3 cm ilgio cilindrinius gabaliukus. Granulių gamybos procese naudojamos medžio pjuvenos bei drožlės, jokie papildomi komponentai nemaišomi. Teorinis granulių kaloringumas yra 4200 Kcal/kg. Tačiau toks kaloringumas pasiekiamas tik laboratorinesmis sąlygomis, praktikoje gi kokybiškų granulių kaloringumas yra maždaug 3875Kcal/kg. Lietuvių granulių gamintojų deklaruojamas produkto kaloringumas svyruoja nuo 4200Kcal/kg iki 4700Kcal/kg. Dėl granulių savybių jos yra linkę traukti drėgmę iš aplinkos, taigi jas laikant netinkamomis sąlygomis (lauke ar drėgnose patalpose) jos įgeria aplinkos drėgmę, dėl ko sumažėja jų kaloringumas. Todėl perkant granules yra būtina pasidomėti kokiomis sąlygomis jos buvo laikomos prieš pateikiant pirkėjui.
Granulių vienos tonos kaina Lietuvoje svyruoja nuo 500Lt iki 600lt.

Granulinių katilų rūšys ir klasifikavimas
Šiuo metu granulinių katilų pasiūla Lietuvoje gana didelė - galima rinktis Lietuviškus, Latviškus, Lenkiškus, Čekiškus, suomiškus katilus. Katilai skiriasi ne tik kaina bet ir techninėmis savybėmis, garantijos sąlygomis.
Pagal technines savybes katilus galima skirstyti į šias rūšis:

• Standartiniai kieto kuro katilai su įmontuotais degikliais - tai standartiniai katilai su plieninėmis degimo kameromis ir įmontuotais granulių degikliais, kuro bunkeris yra nepriklausomas, kuras į degiklį paduodamas sraigtu. Iš esmės, degiklius galima įmontuoti į visus kieto kuro katilus. Šie katilai yra sąlyginai pigūs, dėl nepriklausomo bunkerio, jų montavimas įmanomas net ir nedidelėse patalpose, o pats bunkeris gali būti bet kokio dydžio ir formos, paprastas katilų aptarnavimas. Tačiau turi keletą esminių trūkumų, dėl didelės, malkoms ar angliai pritaikytos degimo kameros katilai veikia ne itin ekonomiškai, ir jų NVK lygus standartinio kieto kuro katilo NVK. Antrasis trūkumas yra valdymo automatizavimas - degiklis turi kompiuterizuotą valdiklį, kuris sugeba sekti ir palaikyti iš katilo išeinančio vandens temperatūrą, tačiau traukos valdymo, išeinančių dūmų temperatūros, pamaišymo vožtuvo reguliavimas atliekami rankiniu būdu.
• Specializuoti ganuliniai katilai su integruotu arba nepriklausomu bunkeriu - tai katilai, kurių degimo kameros yra sumažintos ir skirtos kūrenti medienos granules, grūdus, smulkintą anglį. Kai kurie katilai turi ir standartinio kuro deginimo galimybę. Šių katilų privalumas - aukštesnis NVK, katilo, degiklio ir bunkerio integracija, automatizuotas valdymas, apsaugos funkcijos ir žinoma didesnė kaina. Dažniausiai šie katilai turi galimybę pilnai automatizuoti šildymo procesą, t.y. valdyti cirkuliacinius siurblius, pamaišymo vožtuvą, sekti karšto vandens poreikį ir k.t. Be didesnės kainos, šie katilai turi ir keletą trūkumų - katiluose su integruotu bunkeriu yra kuro užsidegimo bunkeryje tikimybė, dėl didesnių gabaritų katilams reikalinga didesnė katilinė, kuro bunkeris yra standartinis, be galimybės jį padidinti.
• Katilai su dujų generacija (pirolize) - šie katilai deginamą kurą degimo kameroje paverčia dujomis, kurios sumaišius su oru dar kartą sudeginamos antrinio degimo kameroje. Šie katilai pasižymi itin aukštu NVK, kitaip tariant visa šiluma išsiskirianti deginant kurą yra panaudojama ir dūmas patenkantis į kaminą yra šaltas. tikėtina, kad dujų generacijos principu veikiantys katilai padeda sutaupyti kuro, tačiau jų trūkumai yra didelė kaina ir dideli gabaritai. Pavyko aptikti šiuos granulinius dujų generacijos katilus

Granuliniuose katiluose yra diegiamos įvairios šildymo automatizavimo technologijos:

• Automatinį granulių uždegimą - esant šilumos poreikiui, kuras paduodamas į degimo kamerą ir elektrinės spiralės pagalba yra uždegamas. Naudinga tuomet, kai dingsta elektra, ar po ilgesnės pertraukos atsiranda šilumos poreikis. Katilai turintys šia funkciją, gali veikti vasariniu režimu šildydami vandenį buities reikmėms. Skeptikų teigimu automatinis uždegimas nereikalingas nes “visuomet naudinga pažiūrėti kodėl katilas buvo užgesęs”, “katilas užkuriamas tik kartą ar du per metus”. Mano asmenine nuomone, granulinis katilas ir šildymo automatizavimas netenka prasmės, jei katilas neturi automatinio granulių uždegimo.
• Apsaugines funkcijas - dauguma specializuotų granulinių katilų turi tokias funkcijas kaip apsauga nuo vandens užvirimo, apsauga nuo kuro bunkerio užsidegimo (jei padavimo mechanizmo temperatūra pakyla visas kuras esantis sraigte išstumiamas į degimo kamerą, jei temperatūra kuro bunkeryje pakyla, automatinis vožtuvas paleidžia vandenį į kuro bunkerį), apsauga nuo kuro sraigto variklio sudeginimo ar mechaninio pažeidimo.
• Lambda zondą - Lambda zondas analizuoja deguonies kiekį išeinančiuose dūmuose ir atitinkamai koreguoja degimo procesą.
• Cirkuliacinių siurblių valdymą - kintant šilumos buitinio karšto vandens poreikiui, cirkuliaciniai siurbliai yra įjungiami ar išjungiami.
• Pamaišymo vožtuvo servo pavaros valdymą bei Lauko/Vidaus daviklių prijungimo galimybę ir šildymo kreivių reguliavimą pagal lauko temperatūrą - kintant lauko temperatūrai keičiama termofikato patenkančio į radiatorius ar grindinį šildymą temperatūra.