Ruberoidas

Ruberoidas (RPP 300) Skirtas apatiniams stogų sluoksniams, pamatų bei kitų pastato konstrukcijų hidroizoliacijai. Klijuojamas karšta bitumine mastika. Rulonas 1,0m x 15m.  Dažniausiai dengiami betoniniai ir seno ruberoido stogų paviršiai. Betoninis paviršius (išlyginamasis sluoksnis, parapetai, sienos, konstrukcijos) paprastai turi įvairių nelygumų, įdrėskimų, įtrūkimų ir t.t. Ant viso paviršiaus yra dulkių, smėlio, betono nuoplaišų ir kitų nesurištų dalelių. Ruberoido paviršiai, kuriuos dengiame naujomis dangomis, dažniausiai būna atitarnavę 10-15 metų. Per šį laiką jie, veikiami saulės ir karščio, neteko lengvųjų bitumo frakcijų, jame esantis bitumas tapo trapus. Viršutinis ruberoido sluoksnis nusidėvėjo ir atsivėrė kartonas. Lietaus vanduo, sniegas jį išbrinkino, atsirado raukšlės, kauburiai (žr. nuotr.), ruberoidas atitrūko nuo pagrindo. Vėjas ir lietus sunešė ant stogo dulkes, smėlį, kitas daleles. Nei betoninio, nei ruberoido paviršiaus neįmanoma visiškai nuvalyti ir pašalinti nelygumus, susikaupusių dulkių, smėlio ir kitų smulkių dalelių sluoksnio, kuris trukdo susijungti dangai su paviršiumi. Palaidų dalelių sluoksnis irgi nepašalinamas, bet jį galima ir būtina surišti tarpusavyje bei su pagrindu, panaudojant bituminius gruntus.

GRUNTAS.

Paviršiaus gruntavimas privalomas tiek pagal dabar galiojančias senąsias stogų dengimo taisykles, tiek ruošiamas naująsias. Gruntai paprastai gaminami dviejų tipų: vandens ir tirpiklių pagrindu. Gruntai tirpiklių pagrindu yra degūs, pavojingi naudoti, kenksmingi dirbantiems ir aplinkai. Dirbant ant stogo, kur saulė plieskia ir paviršiai įkaitę, yra didelė tikimybė savaiminiam jų užsiliepsnojimui. Vandens pagrindu pagaminti gruntai saugūs, be to, jie labiau tinka dengti mūsų stogų paviršius, kurie dažnau būna įmirkę ir drėgni. Gruntai gaminami skiedžiant bitumą skiedikliais maždaug per pusę, todėl, kalbėdami apie grunto kiekį, reikalingą padengti 1 m2 paviršiaus - 800 g bitumo, manome, kad grunto reikia dukart daugiau, t.y. apie 1 600 g/m2. Grunte atskiestas bitumas turi didesnį skvarbumą, gerai įsigeria į smėlį, dulkes, esančias ant dengiamojo paviršiaus, suriša jas. Gruntas taip pat gerai įsiskverbia į patį paviršių, sudarydamas ploną plėvelę, apgaubiančią ir surakinančią į vieną visumą tiek smėlį, dulkes, tiek ir patį paviršių. Prie šitaip apdoroto paviršiaus gerai prikimba prilydoma danga. Dengiant stogus ruberoidu ir karštu bitumu, statybos normos numato panaudoti apie 300 g bitumo/m2 betoninių paviršių gruntavimui ir apie 3 200 g/m2 karšto bitumo ruberoido priklijavimui. Dengiant susilieję į visumą bitumai sudaro rišamąjį sluoksnį, sujungiantį dangą su paviršiumi.

BITUMO KIEKIS RIŠAMAJAME SLUOKSNYJE.

Stogus dengiant ruberoidu, bitumo reikia 3 500 g/1 m2 (300 + 3 200). Na, o kiek bitumo rišamajame sluoksnyje turi būti dengiant stogus naujos kartos prilydomosiomis dangomis? Dar 1980 metais dr. A.Karablikovas ir dr. Pr. Kuisys kiekvienas skyrium tyrė ir nustatė, kad, naudojant 1 000 g/m2 bitumo prilydomojoje dangoje, būtina paviršių nugruntuoti 800 g/m2 bitumo kiekiu. Tik tokiu atveju galime tikėtis gero dangos sukibimo su paviršiumi. (žr. grafiką). Kreivė Nr.1 atspindi ritininių dangų, turinčių 600 g/m2 plote prilydomo bitumo, klijuojamų ant paviršiaus nugruntuoto gruntu, turinčiu 200 g/m2 bitumo. Kaip matome, esant paviršiaus nelygumams iki 6 mm gylio, danga nesukimba 35 % plote. Ši kreivė atspindi plonąsias ritinines dangas (kurių storis iki 4 mm), lydant ant mažai gruntuoto paviršiaus. Kreivė Nr. 2 rodo dangų, turinčių 1 000 g/m2 prilydomo bitumo, sukibimo su paviršiumi nugruntuotu 200 g/m2 bitumo - nesukimba 20 % plote. Kreivė Nr.3 atspindi dangų, turinčių 1 000 g/m2 prilydomo bitumo, sukibimą su paviršiumi nugruntuotu 800 g/m2 bitumo. Šiuo atveju sukibimas su paviršiumi beveik šimtaprocentinis. Prilydant dangas ant negruntuoto paviršiaus (punktyrinė linija) - nesukibimas viršija 50 %. Vietose, kur danga nesukibo su paviršiumi, susidaro tuštumos, kurios ir yra hidroizoliacinio sluoksnio atsiklijavimo bei irimo židiniai.

PRILYDOMOS DANGOS STORIS.

Sudėjus visų dangos komponentų svorį, gausime apie 4 000 g/m2. Tai maždaug atitinka 4 mm dangos storį. Viršutinio sluoksnio dangos apsaugomos nuo žalingų saulės spindulių malto skalūno pabarstais, todėl jos sunkesnės (4 200 g/m2) ir storesnės (4,2 mm). Bitumo apsauga nuo saulės, priedas SBS, užtikrinantis bitumo lankstumą bei armavimas poliesteriu nulemia, kad naujos kartos ritininėmis dangomis dengti stogai tarnauja 2-3 kartus ilgiau. Bet stogų dengimui labai svarbu naudoti pakankamo storio dangas, užtikrinančias gerą sukibimą, pakankamą standumą, ilgaamžiškumą ir vandens nelaidumą. Tuo tarpu kai kuriose šalyse specialiai Lietuvai gaminamos suplonintos dangos, kurių tarnavimo laikas ir kiti rodikliai žymiai prastesni. Gyventojams geresnis ir suprantamesnis rodiklis - dangos vieno kvadratinio metro svoris, nes jį galima nesunkiai patikrinti. Jis nustatomas rulono svorį padalinus iš jo ilgio (standartinis rulono plotis - 1 m). Pastatų savininkams, mokantiems pinigus už stogo remontą, siūlau pasverti dangas, kuriomis dengiamas jų stogas, ir palyginti gautus rezultatus su tais, kuriuos skelbia dangos pateikėjas. Taip įsitikinsite, ar mokate už tai, ką norite pirkti.